Kreivė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geometrijoje kreivė – vienmatis besitęsiantis objektas. Kreivių pavyzdžiai – apskritimas, tiesė, hiperbolė.
Apibrėžimas [taisyti]
Tarkime, kad
yra realiųjų skaičių intervalas, t. y. netuščias sujungtas
poaibis. Tada kreivė
yra nenutrūkstama projekcija
, kur
yra topologinė erdvė. Kreivė
yra paprastoji, jei galioja sąlyga, jog su bet kokiom
,
iš
reikšmėm,
.
Kreivė
yra uždara arba ciklinė, jei
ir
. Taigi uždara kreivė yra nenutrūkstama apkritimo
projekcija; paprastos uždaros kreivės vadinamos Jordano kreivėmis.
Plokštumos kreivė – kai X yra matematinė plokštuma ar, kai kuriais atvejais, projekcinė plokštuma. Erdvės kreivė – kai X yra trimatė erdvė, dažniausiai Euklido erdvė.
Etimologija [taisyti]
Terminą „kreivė“ į lietuvių kalbos vartoseną įvedė kalbininkas Jonas Jablonskis.
