Parabolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parabolė
Parabolė, kurios židinys yra taškas F, o direktrisė – tiesė L

Parabolėkreivė plokštumoje, gaunama kertant kūginį sukimosi paviršių plokštuma, neinančia per jo viršūnę ir lygiagrečia sukimosi ašiai.[1] Jos ekscentricitetas lygus vienetui. Kitaip ji gali būti apibrėžta kaip geometrinė vieta plokštumos taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško (vadinamo parabolės židiniu) ir tiesės (vadinamos direktrise).

Parabolės lygtis yra kvadratinė lygtis: , kur , ir yra konstantos, o nelygus .

Sukant parabolę aplink simetrijos ašį, gaunamas erdvinis kūnas - elipsinis paraboloidas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. parabolė(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-03).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]