Vindzoro pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vindzoro pilies panorama
Vindzoro pilies rytinė pusė
Apvalusis bokštas
Didysis Vindzoro parkas

Vindzoro pilis (angl. Windsor Castle) − Anglijos karalių vasaros rezidencija Anglijoje, Berkšyro grafystėje, Vindzore, prie Temzės upės; apie 30 km į vakarus nuo Londono.

Vindzoro pilis yra seniausia paveldima karališkoji rezidencija D. Britanijoje. Šioje vietoje jau XI a. stovėjo medinė pilis, vėliau perstatyta ir išplėsta. Tai viena monumentaliausių pilių Jungtinėje Karalystėje ir didžiausia gyvenama pilis pasaulyje. Vindzoro pilyje priskaičiuojama per 1000 kambarių.

Vindzoro pilis − viena iš trijų oficialių karališkosios šeimos rezidencijų. Karalienė Elžbieta II čia praleido didelę dalį savo vaikystės.

Žymiausieji pilies pastatai: Šv. Jurgio koplyčia (St. George‘s Chapel) − gotikinė XVI a. koplyčia, kurioje palaidota 10 šalies valdovų. Šios koplyčios rūsiuose ilsisi žymiojo karaliaus Henriko VIII palaikai. Apvalusis bokštas (Round Tower) − iškilęs XII a. Šiuo metu jame įrengtas karališkasis archyvas. Karalienės Marijos lėlių namelis (Doll House) − tai miniatiūrinė dovana karalienei.

Pilies istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pilies istorija prasidėjo Vilhelmo I Užkariautojo laikais, kai jis, 1066 m. su savo kariuomene išsilaipino Britanijos salose ir jas nukariavo. Pradžioje ant aukšto Temzės upės kranto buvo pastatyta medinė pilis, skirta vieno iš kelių į Londoną kontrolei, o pirmosios akmens sienos buvo sumūrytos tik po šimto metų prie Henriko II Plantageneto. Tačiau pagrindiniai statybos darbai vyko XIIIXIV amžiais. Pilis buvo rekonstruota iš pagrindų, o jos apylinkėse pradėti veisti pirmieji sodai. Vieno sodo dabartinį vaizdą Vindzoras įgavo 16−ame amžiuje, prie Henriko VIII.

Pilis buvo statoma pagal klasikines europines tradicijas: pradžioje buvo supilta dirbtinė kalva, ant jos pastatytas centrinis bokštas − donžonas arba citadelė, kurį laiką ir buvusi visa pilis. Vėliau aplink kalvą buvo iškastas gynybinis griovys, aplink kurį pastatytos dar dvi lygiagrečios sienos. Kadangi apsauginiame griovyje vanduo nesilaikydavo ir per gruntą pastoviai nutekėdavo į Temzę, jau mūsų laikais jame buvo įveistas sodas.

Šiandien pilies kompleksą sudaro trys dalys: Apatinis, Vidurinis ir Viršutinis kiemai, kurių kiekvienas apjuostas sienomis su bokštais. Visi pilies vartai veda į Vidurinį kiemą, kuriame yra Apvalusis bokštas. Jo aukštis 45 metrai, o į viršų veda 220 laiptelių. Tai apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas. Kai karalienė lankosi pilyje, Apvaliajame bokšte pakeliamas jos asmeninis standartas (vėliava). Bokštas įžymus dar ir tuo, kad prie karaliaus Eduardo II čia rinkdavosi apvaliojo stalo riteriai. Apvaliojo bokšto viršuje yra pristatyta varpinė, kurioje kabo Sevastopolio varpas, XVIII a. nulietas Maskvoje, o XIX a. po Krymo karo atitekęs anglams. Juo skambinama tik tada, kai miršta Britanijos monarchas.

Rytiniame pilies kieme, kuris vadinamas Viršutiniu, yra dviejų dalių asmeniniai karalienės Elžbietos II apartamentai. Karališkoje apartamentų dalyje gyvena karališkoji šeima, kai lankosi Vindzore.

Žemutiniame kieme stovi Sent Džordžo varpinė − anglų gotikos šedevras, ir „Vindzoro pasaga“ − pusračiu sustatyti tarnų namai. Varpinėje vyksta karališkos šeimos narių vestuvės. Čia palaidota ir dauguma žymiausių Anglijos monarchų.

Nuo pilies bokštų galima pamatyti Didįjį Vindzoro parką. Anksčiau tai buvo karališkieji medžioklės plotai. XVII a. pabaigoje parke buvo nutiestas 3 mylių ilgio takas pasivaikščiojimams. Prieš rytinį fasadą tęsiasi prancūziško stiliaus terasinis sodas, įveistas valdant Jurgiui IV. XX a. pabaigoje pagal Tomo Stiuarto−Smito projektą Vindzore buvo įveistas Jubiliejinis sodas, auksinio karalienės jubiliejaus progai pažymėti.

Vindzoro pilis yra Anglijos turizmo traukos centras, kiekvienais metais ją pamatyti iš viso pasaulio suvažiuoja milijonai turistų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vindzoro pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka