Juozapas Kęstutis Patamsis
Juozapas Kęstutis Patamsis (1939 m. rugsėjo 19 d. Troškūnuose – 2007 m. spalio 24 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961–1967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Aktyviai sportavo – buvo boksininkas. Jis buvo daugkartinis Vilniaus jaunučių ir Lietuvos jaunių bokso čempionas. 1967–1971 m. dirbo Techninės estetikos instituto Vilniaus filiale, vėliau iki gyvenimo pabaigos buvo laisvasis menininkas.
Jis kūrė horeljefines ir monumentalias skulptūras, dekoratyvines kompozicijas eksterjerui, antkapinius paminklus. Nuo 1967 m. su savo skulptūriniais darbais dalyvaudavo parodose. J. K. Patamsis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1991 m.). Buvo vedęs, žmona Vita Patamsienė . Vaikai: Darius (g. 1963 m.), Kotryna (g. 1973 m.).
Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1967 m. – dekoratyviniai horeljefai ir sienelės Kauno medicinos institute.
- 1968 m. – horeljefas „Ave, vita“.
- 1969 m. – memorialinė lenta Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui.
- 1970 m. – dekoratyvinis horeljefas Elektrėnų elektrinėje.
- 1975 m. – dekoratyvinis skulptūrinis paminklas „Himnas darbui“ Elektrėnuose.
- 1977 m. – monumentas Tarybinei armijai prie Salduvės piliakalnio (Šiaulių r.).
- 1990 m. – Kristaus laimintojo skulptūra.
- 1991 m. – skulptūrinis akcentas Panerių (Vilniaus r.) memorialui „Kančių kelias“.
- 1992 m. – Kristaus laimintojo figūra Druskininkų bažnyčios frontone.
- 1993 m. – Kristaus laimintojo figūra Postovos (Baltarusija) bažnyčios frontone.
- 1995 m. – Kristaus laimintojo figūra Truskavos (Kėdainių r.) bažnyčios frontone, Mittelbiberacho miesto (Vokietija) herbai.
- 1997 m. – skulptūra „Europa“ Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos hole.
- 2011 m. – skulptūrinė kompozicija „Žinia“ Vilniuje (kurta nuo 1990 iki 2005 m.).[1]
Už monumentą prie Salduvės piliakalnio J. K. Patamsis gavo Lietuvos valstybinę premiją (1978 m.).