Jokūbas Bachrachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jokūbas Bachrachas (angl. Jacob Ben Moses Bachrach, dar vadinamas Ba’al ha Ma’amarim arba Jacob ha-Bachri; 1824 m. gegužės 9 d. Rusijos imperijoje, Augustavo vaivadijos Seinuose1896 m. gruodžio 29 d. Rusijos imperijoje, Suvalkų gubernijos Balstogėje) – litvakų rabinas ir judaizmo apologetas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirminį išsilavinimą gavo iš savo senelio rabino Judaho Bachracho. Ilgus metus vadovavo spaustuvei Karaliaučiuje, tuometiniuose Rytprūsiuose. Vėliau persikėlė į Sevastopolį, kur dirbo degtinės gamyklos vadovu. Šiame mieste susipažino su karaimų religiniai veikėjais ir studijavo šios tautos literatūrą. Persikėlė į Balstogę, buvo vienas iš Hovevei Siono judėjimo organizatorių. 1882 m. lankėsi Palestinoje.

Bachracho veikalai skirti: karaimų religinių veikėjų puolimui prieš rabinų mokymą atremti; apie žyminčių balses ženklų atsiradimą potalmudiniu laikotarpiu; apie hebrajų kalendoriaus vystymosi istoriją. 1896 m. išleido kelionių po Palestiną prisiminimus.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Наjachas Liketab Aschuri“, Warszawa, 1854,
  • „Ha-Massah le-Erez ha-Kedoschah“, Киев, 1884,
  • „Maamare Jacob ha-Bakri“, Warszawa, 1893, 2 t,
  • „Hischtadaluth im Schadal“, Warszawa, 1896, 2 t.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]