Implantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ant kateterio užmautas Amplatzer tipo implantas, skirtas širdies skilvelių pertvaros defektui užtaisyti
Krūčių implantai. Parodytos dvi implantų įterpimo vietos – po liaukiniu audiniu, po raumenų sluoksniu.
Silikono geliu užpildyti krūčių implantai
Kairysis kochlearinis implantas

Implantas – medicininis įtaisas, kuris įauginamas į žmogaus organizmą, kad jame pakeistų neveikiantį ar sustiprintų silpnai veikiantį organą ar audinį arba kad atliktų funkciją, kurios žmogaus organizmas išvis neturi.

Implantų skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal energijos šaltinį:

  • aktyvieji implantai – naudoja elektros energijos (pvz., galvaninį elementą) ar kitokį energijos šaltinį. galvojama, kad ateityje bus sukurti implantai, kurie kaip energijos šaltinį (degalus) naudos kūno maisto medžiagas (pvz., gliukozę).
  • pasyvieji implantai – neturi energijos šaltinio.

Pagal veikimo būdą:

  • Mechaniniai – veika grynai mechaniškai:
    • nejudrūs – kurie formos nekeičia. Pvz., kaulą sutvirtinanti plokštelė, danties implantas.
    • judrūs – kurie veikdami keičia savo formą. Pvz., dirbtinis sąnaris, dirbtinis širdies vožtuvas
  • Elektroniniai – veikia naudodami savo elektroninę sistemą. Pvz., dirbtiniai širdies ritmo vedliai.
  • Farmaciniai – į organizmo vidų išskiria vaistinius preparatus. Gali būti tiek elektroniniai, tiek suplanuoto lėto tirpimo implantai.

Pagal pastovumą:

  • Laikinieji išimami – po kurio laiko numatyta juos išimti atliekant chirurginę operaciją.
  • Rezorbuojami – implantai, kurie po kurio laiko ištirpsta ir išnyksta, atlikę savo funkciją. Arba perauga ląstelėmis, yra pertvarkomi ir virsta biologiniu dariniu, o pradinis implantas rezorbuojasi.
  • Nuolatiniai – numatyta, kad implantas liks kūne ir veiks visą gyvenimą.

Implantų įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

  • dantų implantai – į žandikaulį auginami implantai, pakeičiantys visą dantį.
  • kochleariniai implantai – į vidinę ausį implantuojami įtaisai, atstatantys prarastą klausą.
  • dirbtiniai sąnariai – pakeičia neatstatomai pažeistą sąnarį, pvz., šlaunies.
  • aortos stentai – pakeičia pažeistą aortos dalį.
  • dirbtinis lęšiukas – pakeičia pažeistą akies lęšiuką
  • kontracepciniai implantai – po oda įsiuvamos tabletės, iš kurių į kraują nuolatos lėtai išsiskiria kontracepcinė medžiaga.
  • krūtų implantai – silikoniniai ar kitokie implantai, didinantys krūtis ir/ar keičiantys jų formą

Implantų medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Implanto paviršius liečiasi su audiniais, todėl turi būti pagamintas iš medžiagų, kurios:

  • nėra nuodingos,
  • nesukelia alerginių reakcijų,
  • chemiškai neyra organizme,
  • mechaniškai neyra organizme, nes atitrūkusios dalelės gali pažeisti kitų organų veikimą (pvz., sukelti emboliją).

Implantai gaminami iš titano, silikono, apatito ir kitų medžiagų.

Implantavimo komplikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Galimos implantavimo komplikacijos:

  • Į kaulą turintis įaugti implantas neįauga
  • Implantas ar jo dalis lūžta ar skyla
  • Prasideda uždegimas apie implantą (periimplantitas), kuris gali sukelti gretimo kaulinio audinio irimą
  • Implanto deformacija