Hodžkino limfoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hodžkino limfoma

Reed Sternberg ląstelės yra būdingos Hodžkino limfomai
ICD-10 C81
ICD-9 201
ICD-O 9650/3-9667/3
LigųDB 5973

Hodžkino limfoma – onkohematologinė liga, kylanti iš nekontroliuojamai besidauginančių limfinės sistemos ląstelių, nuo kitų limfomų atskiriama pagal būdingus histologinius ir morfologinius požymius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ligą pirmasis aprašė anglų gydytojas Thomas Hodgkin 1832 metais (angl. „On Some Morbid Appearances of the Absorbent Glands and Spleen“) kaip 7 ligonius su neskausmingais padidėjusiais limfiniais mazgais.[1]

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 100 naujų Hodžkino limfomos atvejų.[2] Dažniausiai susergama nuo 15 iki 40 metų amžiaus, dažniau suserga vyrai.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir kitų limfomų, nėra galutinai aiškios. Aprašytas rizikos padidėjimas po persirgtos infekcinės mononukleozės (Epštein Baro virusinės infekcijos).

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Histologinė klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Hodžkino limfomos pažeistas limfinis mazgas: smulkios limfocitinės kilmės ląstelės, tarp jų išsimėčiusios didelės limfomai būdingos Reed Sternberg ląstelės. Klasikinės Hodžkino limfomos mišrus tipas.

Pagal histologinį vėžinio audinio vaizdą ir charakteristikas išskiriami tokie Hodžkino limfomos tipai:

  • Nodulinė dominuojančių limfocitų Hodžkino limfoma
  • Klasikinė Hodžkino limfoma:
Limfocitais turtingas tipas
Nodulinės sklerozės tipas
Mišrus tipas
Limfocitų neturintis tipas

Histologiškai Hodžkino limfomai būdingas smulkių limfocitinės kilmės ląstelių vaizdas su išsimėčiusiomis pavienėmis limfomos ląstelėmis, kurios yra vienas esminių kriterijų nustatant diagnozę.[3] Šios stambios ląstelės pagal savo formą ir kitus kriterijus skirstomos į:

  • L&H (limfohistiocitinės-histiocitinės ląstelės, „Popcorn“ – ląstelės): didelės ląstelės su vienu branduoliu ir daug branduolėlių, mažai citoplazmos, branduoliai savo forma primena popcorn, iš ko kilęs ir pavadinimas. Imunofenotipas: CD20+, CD15-, CD30-. Būdingos noduliniam dominuojančių limfocitų limfomos tipui.
  • Lagūninės ląstelės: randamos formalinu fiksuotame audinyje, kai citoplazma susitraukia ir ląstelė mikroskopiškai atrodo tarsi plauktų tarp smulkių limfocitų esančioje lagūnoje. Būdingos nodulinės sklerozės klasikiniam tipui. CD30+.
  • Hodžkino ląstelės: didelės ląstelės turinčios daug citoplazmos, dažniausiai su bent vienu branduolėliu, būdingos visiems klasikinės Hodžkino limfomos tipams. CD30+, CD45-.
  • Reed-Sternberg ląstelės: kaip ir Hodžkino ląstelės, tačiau turinčios daug branduolių arba branduolio segmentų ir mažiausiai du branduolėlius, būdingos visiems klasikinės Hodžkino limfomos tipams. CD30+, CD45-.

Stadijos[taisyti | redaguoti kodą]

Hodžkino limfomos stadija nustatoma pagal Ann-Arbor klasifikaciją.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Būdingi nespecifiniai simptomai:

  • Padidėję limfiniai mazgai, dažniausiai Hodžkino liga prasideda kaklo limfinių mazgų padidėjimu, kuris lėtai progresuoja ir liga pereina į kitus limfmazgius. Limfiniai mazgai dažniausiai nebūna skausmingi.
  • B simptomai: svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas
  • Niežulys, ypač nusiprausus ar po karšto dušo
  • Pablogėjęs apetitas
  • Silpnumas, dusulys, fizinio krūvio netoleravimas (dažniausiai dėl anemijos)
  • Blužnies padidėjimas (splenomegalija)
  • Kepenų padidėjimas (hepatomegalija)
  • Labai būdingas Hodžkino limfomai simptomas yra limfinių mazgų skausmas išgėrus alkoholio, tačiau jis nustatomas tik keletui procentų ligonių.[4]

Pirminė ligos pradžia ne limfiniuose mazguose reta, tačiau pasitaiko. Maždaug 20 % ligonių pažeidžiama blužnis, apie 5 % nustatomas kaulų čiulpų pažeidimas.

Diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

JAV ir Europoje taikomi diagnostikos algoritmai dėl mikroskopinių tyrimų šiek tiek skiriasi, amerikiečių nuomone daugeliu atvejų pakanka limfinio mazgo punkcijos adata ir ląstelių ištyrimo, Europoje limfomos diagnozei rekomenduojama pašalinti ir ištirti visą limfinį mazgą.

Ligos stadija (limfinių mazgų padidėjimas ir išplitimas) nustatoma atliekant radiologinius tyrimus: rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją, naujuose tyrimuose vis plačiau naudojama pozitronų emisijos tomografija.

Diferencinė diagnozė[taisyti | redaguoti kodą]

Hodžkino limfoma histologiškai dažniausiai nustatoma nesunkiai, tačiau keletu atvejų diagnostika gali būti sudėtingesnė:

Rizikos grupės[taisyti | redaguoti kodą]

Gydymo taktika pasirenkama pagal ligos stadiją (Ann-Arbor klasifikacija nuo I iki IV) ir kitus rizikos faktorius:

  • Didelis tarpuplaučio auglys, krūtinės ląstos rentgenogramoje užimantis 1/3 ar daugiau krūtinės ląstos skersmens (vadinamoji bulky liga)
  • Liga pažeidžia ne tik limfinius mazgus (kaulų čiulpus, blužnį)
  • Trys arba daugiau pažeisti limfinių mazgų arealai
  • Eritrocitų nusėdimo greitis >50 mm/h be B simptomų arba >30 mm/h su B simptomais

Ligoniai pagal tai skirstomi į 3 grupes:

  • Ankstyva stadija: Ann-Arbor stadija I arba II be kitų rizikos faktorių
  • Tarpinė stadija: Ann-Arbor stadija I arba II su bent vienu minėtų rizikos faktorių
  • Pažengusi stadija: Ann-Arbor stadija III arba IV, taip pat stadija IIB su rizikos faktoriais: tarpuplaučio pažeidimu arba liga ne limfiniuose mazguose.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Gydymo pagrindą sudaro priešvėžiniai vaistai: chemoterapija citostatikais ir kiti nauji medikamentai. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma radioterapija. Daugelis ligonių išgydomi pirmos eilės gydymo kursu, ligai atsinaujinus skiriamas antros eilės gydymas.

Pirmos eilės gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ankstyva stadija efektyviai gydoma 2 ABVD chemoterapijos kursais, po kurių skiriama radioterapija (20 Gy doze).[5] Šiuo metu vyksta tyrimai (HD16 studija), kuriais bandoma išsiaiškinti, ar pozitronų emisijos tomografija galima atrinkti ligonius, kuriems radioterapija nėra būtina.
  • Tarpinė stadija turėtų būti gydoma dviem kursais intensyvios chemoterapijos pagal BEACOPP protokolą ir dviem ABVD chemoterapijos kursais, po to skiriant gydymą radioterapija (30 Gy): ši gydymo schema pasirodė esanti efektyvesnė už dar neseniai naudotą 4 kursų ABVD protokolą ir 6 % padidino pacientų be ligos progresijos skaičių praėjus 5 metams po gydymo (89,3 % vs. 95,3 %).[6] Šiuo metu taip pat vyksta studija HD17, kurioje bandoma pagal pozitronų emisijos tomografijos tyrimo rezultatus išvengti radioterapijos.
  • Pažengusi ligos stadija gydoma pagal 2012 metais paskelbto HD15 tyrimo rezultatus.[7] Gydymo standartas šiuo metu yra 6 ciklai intensyvios BEACOPP chemoterapijos po to atliekant pozitronų emisijos tomografiją ir pagal jos rezultatus skiriant arba neskiriant spindulinio gydymo.

Taikant intensyvų, individualizuotą gydymą pasiekiama ligos remisija 90–95 % ligonių.

Atsinaujinusios ligos gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Nedideliai daliai ligonių diagnozavus ligos recidyvą standartinio gydymo nėra. Efektyvus gydymas yra du kursai DHAP chemoterapijos ir aukštų dozių chemoterapija BEAM protokolu, po kurios taikoma autologinė kamieninių kraujo ląstelių transplantacija.[8] Toks gydymas leidžia pasiekti ilgalaikę ligos remisiją 2/3 ligonių, o 5 metus išgyvena 80 % pacientų.

Naujas efektyvus vaistas atsinaujinusios Hodžkino limfomos gydymui yra monokloninis antikūnis brentuksimabas. Vaisto efektyvumas įrodytas ligoniams, kuriems limfoma atsinaujino po kamieninių kraujo ląstelių transplantacijos: atsakas buvo stebimas 75 % ligonių.[9] Šis vaistas šiuo metu tiriamas skiriant jį pirmai gydymo eilei.

Prognozė[taisyti | redaguoti kodą]

Taikant modernų kombinuotą gydymą pavyksta pasiekti ligos remisiją 90 % ligonių. Istoriškai svarbus prognozę nulemiantis veiksnys buvo histologinis Hodžkino limfomos tipas, tačiau šiandien jis nebeturi įtakos prognozei.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Hodžkino limfoma – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Hodgkin T (1832). „On some morbid experiences of the absorbent glands and spleen“. Med Chir Trans 17: 69–97.
  2. Griskevicius et al. Lymphoma in Lithuania, retrospective analysis 2004–2006.
  3. Piccaluga et al., “Pathobiology of Hodgkin Lymphoma,” Advances in Hematology, vol. 2011, Article ID 920898, 18 pages, 2011. doi:10.1155/2011/920898. http://www.hindawi.com/journals/ah/2011/920898/cta/
  4. Bobrove AM (June 1983). „Alcohol-related pain and Hodgkin’s disease“. The Western Journal of Medicine 138 (6): 874–5. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6613116
  5. Engert et al. Reduced treatment intensity in patients with early-stage Hodgkin’s lymphoma. N Engl J Med. 2010 Aug 12;363(7):640-52. doi: 10.1056/NEJMoa1000067. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20818855
  6. Tresckow et al, J Clin Oncol, 2012, 30:907-913
  7. Engert et al. Reduced-intensity chemotherapy and PET-guided radiotherapy in patients with advanced stage Hodgkin’s lymphoma (HD15 trial): a randomised, open-label, phase 3 non-inferiority trial. Lancet. 2012 May 12;379(9828):1791-9. doi: 10.1016/S0140-6736(11)61940-5. Epub 2012 Apr 4. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22480758
  8. Josting et al. Dose intensity of chemotherapy in patients with relapsed Hodgkin’s lymphoma. J Clin Oncol. 2010 Dec 1;28(34):5074-80. doi: 10.1200/JCO.2010.30.5771. Epub 2010 Oct 25. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20975066
  9. Younes et al. Results of a pivotal phase II study of brentuximab vedotin for patients with relapsed or refractory Hodgkin’s lymphoma. J Clin Oncol. 2012 Jun 20;30(18):2183-9. doi: 10.1200/JCO.2011.38.0410. Epub 2012 Mar 26. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22454421
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.