Chemoterapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Chemoterapija – tai gydymo būdas, kurio metu naudojami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles arba stabdo jų augimą. Chemoterapijos pagrindinis tikslas yra sulėtinti ligos progresavimą arba pasiekti ligos remisiją (būklę, kai nebenustatomi ligos požymiai).

Terminologija[1][taisyti | redaguoti kodą]

  • Indukcija: Paprastai kombinacijoje skiriama intensyvi chemoterapija siekiant pasiekti ligos remisiją, dažnai indukcija taikoma gydant onkohematologines ligas, ypač agresyvias leukemijas ir limfomas.
  • Konsolidacija: Pakankamai intensyvūs chemoterapijos ciklai skiriami pasiekus ligos remisiją, po indukcijos chemoterapijos kursų. Konsolidacijos tikslas yra prailginti vėžio remisijos trukmę arba padidinti pasveikimo tikimybę.
  • Palaikomoji chemoterapija: paprastai nedidelėmis dozėmis ir ilgą laiką skiriama chemoterapija vienu ar keliais vaistais ligoniams, pasiekusiems ligos remisiją. Gydymo tikslas yra prailginti laiką iki ligos atsinaujinimo arba visiškai jo išvengti.
  • Intensifikacija: Pasiekus ligos remisiją po indukcijos skiriama chemoterapija aukštesnėmis dozėmis arba kitais vaistais siekiant padidinti pasveikimo tikimybę arba prailginti remisijos trukmę.
  • Adjuvantinė chemoterapija: neilgos trukmės chemoterapijos ciklai skiriami po chirurginio arba spindulinio gydymo faktiškai pagydytam ligoniui, kai nebėra duomenų apie likusį naviką. Adjuvantinė chemoterapija skirta sunaikinti galimai likusias organizme pavienes ligos ląsteles ir padidinti pasveikimo tikimybę.
  • Neoadjuvantinė chemoterapija: chemoterapija skiriama prieš planuojamą operaciją ar radioterapiją.
  • Paliatyvi chemoterapija: paprastai nedidelėmis dozėmis ilgą laiką skiriama chemoterapija nebegalint išgydyti ligos, tačiau siekiant prailginti ligonio gyvenimo trukmę ir gyvenimo kokybę.
  • Gelbstinti chemoterapija: paprastai didelėmis dozėmis skiriama chemoterapija siekiant išgydyti ligą esant neefektyviam standartiniam gydymui, paprastai taikoma sergant onkohematologinėmis ligomis.

Pagal skiriamų vaistų skaičių chemoterapija skirstoma į:

  • Monochemoterapiją, kai skiriamas vienas chemoterapinis vaistas.
  • Polichemoterapiją, kai skiriama kelių vaistų kombinacija. Kai kurioms onkohematologinėms ligoms, pavyzdžiui, Hodžkino limfomai gydyti taikoma polichemoterapija net 7 medikamentais.

Kai kurie navikai (ypač leukemija ir limfoma) gydomi vien tik chemoterapija, kitais atvejais ji derinama su kitais gydymo būdais – chirurgine operacija, radioterapija (švitinimu), hormonų terapija, imunoterapija, taikinių terapija. Toks vėžio gydymas vadinamas multimodaline ir individualizuota vėžio terapija, kai kiekvienam ligoniui parenkamas optimalus ir individualus gydymo planas.

Veikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Normaliai sveikų ląstelių augimas ir dalinimasis yra griežtai reguliuojamas. Išsivysčius vėžiui ląstelėje atsiranda pokyčiai, kurie nulemia greitą ir nekontroliuojamą ląstelės dalijimąsi, kurio metu pasigamina daug pakitusios ląstelės kopijų. Pagrindinis chemoterapinių vaistų tikslas – sustabdyti tokių ląstelių dauginimąsi.

Ląstelių dalijimuisi būtina genetinė medžiaga, esanti kiekvienos ląstelės branduolyje. Prieš pasidalinant kiekvienai ląstelei, ląstelės viduje vyksta sudėtingi procesai, kurių metu ląstelės genetinė medžiaga dvigubėja ir patenka į naujas ląsteles. Normalus genetinės medžiagos pasidalijimas yra būtinas naujų ląstelių susidarymui ir gyvavymui. Dauguma chemoterapinių vaistų veikia vėžinių ląstelių dauginimąsi darydami poveikį būtent ląstelės genetinei medžiagai (DNR ar RNR). Chemoterapija sukelia tokius genetinės medžiagos pokyčius, kurie neleidžia ląstelėms toliau daugintis arba jas sunaikina.

Chemoterapiniai vaistai skirstomi pagal savo veikimo mechanizmą:

DNR pažeidžiantys vaistai. Tai vaistai, kurie sunaikina vėžines ląsteles tiesiogiai pažeisdami ląstelių genetinę medžiagą (DNR). Šie vaistai dar vadinami alkilinančiais preparatais.

  • Chlorambucilas
  • Ciklofosfamidas
  • Melfalanas

DNR sintezę slopinantys vaistai. Šie vaistai slopina DNR gamybą ir stabdo ląstelių augimą.

  • Karboplatina

DNR pažaidų ištaisymą slopinantys vaistai. Šie vaistai veikia fermentus, kurie taiso genetinės medžiagos (DNR) pažaidas. Organizme gaminant DNR visada pasitaiko klaidų, kurias normaliai ištaiso tam tikri fermentai. Slopinant šių fermentų veikimą, galima padaryti vėžinę ląstelę labai jautrią įvairiems pažeidimams ir slopinti jos augimą.

  • Etopozidas
  • Topotekanas

Antimetabolitai. Tai vaistai, kurie yra labai panašūs į medžiagas, kurios būtinos genetinės medžiagos (DNR ir RNR) gamybai. Vėžinės ląstelės ima naudoti šiuos vaistus genetinės medžiagos gamybai, tačiau susidaro nenormali DNR ir RNR, todėl ląstelės žūva.

  • Metotreksatas
  • Fludarabinas
  • Citarabinas
  • Azacitidinas
  • Hidroksikarbamidas
  • 6-Merkaptopurinas

Priešvėžiniai „antibiotikai“. Šie vaistai įsiterpia į vėžinės ląstelės DNR ir sutrikdo jos normalią funkciją, todėl vėžinė ląstelė žūva.

  • Daunorubicinas
  • Doksorubicinas
  • Idarubicinas
  • Mitoksantronas

Ląstelių dalijimąsi slopinantys vaistai. Šie vaistai sąveikauja su ląstelės sutrūkturomis, kurios būtinos ląstelės dalijimuisi. Dėl šio poveikio slopinamas vėžinių ląstelių dalijimasis.

  • Vinkristinas
  • Vinblastinas

Šalutinis poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Dažni chemoterapijos nepageidaujami poveikiai:

  • Sumažėjęs kraujo kūnelių skaičius:
  • Nuovargis
  • Infekcijos
  • Kraujavimai
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Apetito sumažėjimas
  • Skausmas
  • Nuotaikos pokyčiai
  • Viduriavimas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Plaukų slinkimas
  • Nevaisingumas
  • Į gripą panašūs simptomai
  • Odos ir nagų pokyčiai
  • Burnos ir gerklės opos

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Yarbro et al. The scientific basis of cancer chemotherapy. Lippincott, Williams and Wilkins, Baltimore, 1996.