Heraklitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heraklitas (apie 544–483 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, gimęs ir gyvenęs Mažosios Azijos mieste Efese, Darijaus valdymo laikais. Parmenido amžininkas. Tėvas – Blosonas, pagal kitą versiją – Herakontas. Šlovės viršūnę Heraklitas pasiekė maždaug per 69 olimpiadą (504-501 m. pr. m. e).
Apie gyvenimą žinių yra labai mažai, tačiau žinomas faktas, jog jis priklausė senai karališkai giminei ir užleido postą savo brolio naudai.
Heraklitui būdingas painus stilius, kalbėjimas mįslėmis, todėl jis buvo pramintas Tamsiuoju. Neišlikusį Heraklito veikalą galėjo sudaryti trys dalys: apie Visatą, politiką ir teologiją.
Remiantis legendomis apie Heraklito mirtį, galima daryti prielaidą, kad buvo palaidotas pagal zoroastrų papročius. Jų poveikio pėdsakų aptinkama ir kai kuriuose Heraklito mokymo fragmentuose.
[taisyti] Pasaulio samprata
Heraklitui pirminė substancija – ugnis. Teigė, kad ugnis viską pasiimanti ir viską grąžinanti. Pasaulį laikė amžinu tapsmu, lygindamas jį su upe, į kurią du kartus neįbrisi. Heraklito filosofija rėmėsi dialektika, svarbiausias mokymo principas – daugelis skirtingų dalykų iš tiesų yra viena, o viena yra daugelis. Priešybių kova esanti kuriančioji pasaulio priežastis ir jo variklis. Vieną pasaulinį protą, "logos", manė esant viską valdančia ir palaikančia priežastimi. Kėlė sielos reinkarnacijos idėją.
Savo pasisakymuose perteikė mintį, jog gėris ir blogis yra viena. Tai reiškia, jog gėris ir blogis tėra dvi neatskiriamos to paties dalyko pusės, o ne tai, kad gėris yra blogis ir atvirkščiai.
[taisyti] Žmogaus samprata
Heraklitas didelę reikšmę skyrė žmogui. Jį laikė sudarytą iš ugnies, vandens ir žemės. Siela esąs subalansuotas ugnies bei vandens derinys. Jei kuris nors iš jų ima dominuoti, mirštama. Nuo vandens pertekliaus mirusi siela einanti į žemę, iš kurios atsiranda vanduo, o iš jo vėl randasi sielos. Tie, kurie mirė nuo ugnies pertekliaus, tampa nemirtingais gyvųjų ir mirtingųjų globėjais; nemirtingieji, savo ruožtu, vėl tampa mirtingaisiais. Heraklito teigimu, gyvenimas ir mirtis nuolatos keičia vienas kitą.[1]
