Parmenidas

Parmenidas

Parmenidas
Gimė	540 m. pr. m. e.
Mirė	480 m. pr. m. e.

Veikla	senovės graikų filosofas, kilęs iš Elėjos kolonijos. Elėjos mokyklos įkūrėjas.

Vikiteka	Parmenidas

Parmenidas (540-480 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, kilęs iš Elėjos kolonijos. Elėjos mokyklos įkūrėjas.

Sukūrė filosofinę poemą „Gamta“, kurioje teigė, kad kas yra negali nei kilti, nei išnykti, nes niekas negalįs atsirasti iš nebūties nei kas nors tapti niekuo. Taip esą todėl, kad nebūtis neegzistuojanti ir negali būti apmąstoma, yra tik būtis. Iš to galima daryti išvadą, kad būtis neatsiranda ir neišnyksta, taigi yra amžina. Taip pat tai reiškia, jog žmogus negali mąstyti apie tai, ko nėra. Visa, apie ką jis mąsto, turi atitikmenį realybėje. Tuo tarpu jutiminis pasaulis nėra realus. Judėjimas, anot Parmenido, kaip ir nebūtis, neegzistuojąs.

Visatą laikė tvirta nejudria būtimi. Pasaulis, kurį pažįstame, tesąs įtikėjimo (doxa) pasaulis. Šis pasaulis nagrinėjamas antrojoje poemos „Gamta“ dalyje. Jo pagrindas esančios skirtybės tarp to, kas laikoma pozityvu ir negatyvu (t. y. pozityvaus nebuvimas).

Parmenidas pirmasis panaudojo nuoseklų išvadų išvedimo iš pasirinktos tezės būdą, vėliau buvo pavadintą apodiktiniu. Parmenidas taip pat pirmasis įvedė Aksiominę teiginių sistemą.

Vienas žinomiausių jo mokinių – Zenonas Elėjietis.^[1]^[2]