Heinrichas fon Danenbergas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heinrichas fon Danenbergas
Danenbergai
Danenbergų herbas)
Danenbergų herbas)
Gimė 1203 m.
Danenbergo pilis, Saksonija
Mirė 1236 m. rugsėjo 22 d.
Saulės mūšis
Tėvas Heinrichas I Danenbergas
Sutuoktinis (-ė) Mechthilde
Vaikai Bernhardas I
Adolfas I
Heinrichas IV
Gerburgė
Sofija
Danenbergo grafystė (raudona)

Heinrichas fon Danenbergas (Heinrichas II, vok. Heinrich von Dannenberg, 1203 m. Danenbergo pilis, Saksonija - 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšis) – Kalavijuočių ordino karinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafas, kilęs iš Saksonijos Danenbergų giminės. Tėvas Heinrichas I Danenbergas buvo Danijos karaliaus Valdemaro II giminaitis. Brolis Volradas II 1226 m. žuvo kare su Voldemaru II. Vedė Holšteino ir Šauenburgo grafo Adolfo III dukterį, su kuria susilaukė sosto įpėdinio Bernhardo I (1227-1266 m.), turėjusio 6 vaikus. Sūnus Adolfas I Dananbergas taip pat buvo 6 vaikų tėvas, sūnus Heinrichas IV - kanauninkas.

Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą, su savo kariuomene 1236 m. pavasarį atvyko į Livoniją. Kalavijuočių ordino magistrui Folkvinui iš Naumburgo delsiant išsirengti į popiežiaus suplanuotą žygį, nes ordinas nebuvo suinteresuotas plėsti popiežiaus tiesiogiai valdomų sričių, (o tam ir buvo skirtas šis žygis), tarp jo ir kryžininkų vadų Heinricho fon Danenbergo ir Teodoriko von Haseldorfo kilo konfliktas. Jų spaudžiamas Folkvinas, prisibijodamas popiežiaus legato Vilhelmo Modeniečio, išsirengė į žygį, bet pavėluotai.

1236 m. rugsėjo viduryje buvo nusiaubtos tikriausiai kunigaikščio Vykinto valdos Žemaitijoje. Grįžtančiai vokiečių kariuomenei rugsėjo 21 d. netoli Šiaulių kelią pastojo kunigaikščių Bulaičių pajėgos. Jiems į pagalbą atskubėjus Vykinto kariuomenei rugsėjo 22 d. įvyko Šiaulių (Saulės) mūšis, per kurį Heinrichas fon Danenbergas žuvo.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas GudavičiusHeinrichas fon Danenbergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 449 psl.