Heinrich Harrer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Heinrich Harrer, 1997

Hainrichas Hareris (Heinrich Harrer; g. 1912 m. liepos 6 d. – m. 2006 m. sausio 7 d.) – austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas.

Hainrichas gimė Karintijos miestelyje Hüttenberg. 19331938 m. jis studijavo geografiją ir sportą Karl-Franzens universitete Grace. Jis tapo tradicinės studentų korporacijos ATV Graz nariu.

Pakviestas dalyvauti kalnų slidinėjimo varžybose 1936 m. Žiemos Olimpinėse Žaidynėse Garmisch-Partenkirchene. Tačiau dėl vidinių nesutarimų Austrijos slidininkų komanda boikotavo varžybas. Taigi, Hareris netapo nei olimpiniu čempionu, nei iš vis dalyvavo olimpiadoje, kaip kaikur teigiama. Kitais metais jis laimėjo greitojo nuisileidimo varžybas Pasaulio Studentų Žaidynėse.

1938 m. liepos 24 d. Hareris su Anderl Heckmair, Fritz Kasparek ir Ludwig Vörg pirmasis pasiekė Aigerio kalno Šveicarijoje viršūnę. Apie šį žygį jis parašė knygą Baltasis Voras.

Austrijoje iškilus Nacių partijai, Hareris tapo SS nariu. Jam suteiktas oberšarfiurerio laipsnis, jis įgijo galimybę toliau tęsi žygius. Jis buvo lojalus Nacių partijos narys ir netgi nusifotografavo kartu su Adolfu Hitleriu. 1938 m. Vokietija prisijungė Austriją, taigi, jis buvo vokiečių ekspedicijos nariu, kopiant į Nanga Parbat kalną dabartiniame Pakistane. 1939 m. prasidėjus II pasauliniam karui, britų kontroliuojamoje teritorijoje Hareris su kitais ekspedicijos dalyviais buvo suimtas ir išsiųstas į Dehraduno koloniją.

1944 m. gegužės 10 d. jis kartu su Peter Aufschnaiter ir dar dviem vokiečiais paspruko iš įkalinimo vietos. Jie patraukė per Himalajus Tibeto link. 1944 m. gegužės 17 d. jie kirto Tsang Chok – la perėją ir pateko į Tibeto valdas. Po sunkios kelionės Hareris ir Aufšnaiteris 1946 m. vasarį įžengė į Lasą. Hareris tapo jaunojo Dalai Lamos XIV draugu bei mokytoju. Dalai Lama ne kartą pabrėžė, kad Harerio dėka pasaulis atkreipė dėmesį į Tibeto okupaciją.

1950 m., po kinų įvykdytos Tibeto okupacijos, Hareris grįžo į Austriją kur savo įspūdžius aprašė knygose Septyneri Metai Tibete ir Dingęs Lasoje. Septyneri Metai Tibete knyga išversta į 53 kalbas, o 1997 m. pagal ją sukurtas kino filmas. Jis dalyvavo ekspedicijose Aliaskoje, Anduose, Ruvenzoryje. 1954 m. pirmasis įkopė į Deboros ir Hanterio kalnus Aliaskoje. 1962 m. pirmasis įkopė į Puncak Jayadikesuma kalną Naujojoje Gvinėjoje. 1958 m. Hainrichas tapo ir Austrijos golfo mėgėjų čempionu.

Iki pat Harerio mirties 2006 m. Freizache (Karintija), jis ir tremtyje gyvenantis Dalai Lama išliko geri draugai.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Septyneri Metai Tibete, 1953 m.
  • Dingęs Lasoje
  • Baltasis Voras
  • Ladacho Dievai ir Mirtingieji po Himalajais
  • Grįžimas į Tibetą
  • Tibetas yra Mano Šalis (Dalai Lamos brolio gyvenimo istorija)
  • Kai aš galvoju apie Butaną, 2005 m.
  • Aš Atėjau iš Akmens Amžiaus, 1965 m. (po kelionės į N. Gvinėją)

Vikiteka