Goštautinė gaisrena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lychnis chalcedonica
Goštautinė gaisrena (Lychnis chalcedonica)
Goštautinė gaisrena (Lychnis chalcedonica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllaceae)
Gentis: Gaisrena
(Wikispecies-logo.svg Lychnis)
Rūšis: Goštautinė gaisrena
(Wikispecies-logo.svg Lychnis chalcedonica)

Goštautinė gaisrena (lot. Lychnis chalcedonica, angl. Jerusalem cross, vok. Alte-Verbene) – gvazdikinių šeimos augalas, liaudyje vadinamas goštauta arba goštautu. Užauga iki 1 m aukčio. Žiedai susitelkę viršūniniuose skydeliuose. Žydi birželiorugpjūčio mėn. Natūraliai paplitusi Azijoje.

Visose augalo dalyse, ypač šaknyse, yra saponinų, nuo kurių paplakus gaisrenos šaknis vandenyje, šis ima putoti. Šios putos nuo muilo skiriasi tuo, kad neturi šarmo. Rusiškai šis augalas vad. „totorių muilu“. Patrynus augalą tarp rankų, galima nusiprausti. Saponinams patekus į organizmą per virškinimo traktą, jie nekenksmingi, bet jei patenka į kraują, ima ardyti raudonuosius kraujo kūnelius. Vikiteka