Gliese 581 C

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Planeta Gliese 581 c

Gliese 581 c – egzoplaneta, esanti Svarstyklių žvaigždyne, nuo Saulės nutolusi 20, 4 šviesmečių. Planeta skrieja aplink labai blankią raudonąją nykštukę Gliese 581. Ji yra antra planeta pagal nuotolį ir trečia pagal dydį.

Atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gliese 581 c planetą aptiko Šveicarijos astronomai, radialinio greičio metodu, naudodami Čilėje 3,6 m skersmens teleskopą 2007 m. balandžio 4 d. 2007 m. balandžio 24 d. buvo paskelbtas jos atradimas. Tą pačią dieną, astronomai atrado ir trečiąją Gliese 581 sistemos planetą – Gliese 581 d, kuri yra masyvesnė maždaug 8 kartus už Žemę ir aplink žvaigždę apskrieja per 84,4 Žemės paras.

Žvaigždė, skriejanti viena, juda tiesiai it styga. Žvaigždė, turinti planetą palydovę, kartu su ja sukasi aplink bendrą masių centrą – žvaigždė po truputį tampoma tai į vieną tai į kitą puse. Panašiai kaip disko metikas siūbuoja sukdamas sunkų diską. Dėl šios priežasties žvaigždės kelias tampa vingiuotas.

Tokiu būdu ieškant planetų, jas aptikti yra ganėtinai sunku, nes žvaigždės kelią planetos iškraipo labai nedaug ir pagal iškraipymus tiksliai įvertinti planetos parametrus yra sudėtinga. Todėl mokslininkai ieško tokių planetų sistemų, kurioms būtų galima taikyti okultacijos metodą.

Okultacijos metodą galima taikyti, kai planeta, skriedama apie savo žvaigždę kerta jos diską ir pritemdo žvaigždę. Tačiau netgi mūsų didžioji planeta Jupiteris sumažintų Saulės ryškumą tik 1, o Uranas – 0,1 procentų. Svarbu ir tai, jog Jupiteris Saulės disku slinktų 1 dieną per 12 metų, o Uranas tik 2 dienas per 84 metus.

Planetos charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės ir Gliese 581 c planetų dydžio palyginimas

Planeta aplink žvaigždę apskrieja per 13 Žemės parų, kadangi, ji yra 14 kartų arčiau savo žvaigždės, negu Žemė nuo Saulės. Nuo savo šviesulio ji yra nutolusi beveik 11 mln. km (0,073 a.v.). Atrastoji planeta yra 1,5 karto didesnė ir 5 kartais sunkesnė už Žemę. Jos gravitacijos jėga 2,24 kartus stipresnė už Žemės.

Klimatas, galimas skysto vandens egzistavimas ir gyvybės zona[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi raudonoji nykštukė Gliese 581 yra mažesnė ir šaltesnė už Saulę, Gliese 581 c skrieja vadinamoje gyvybės zonoje, kaip tik tokiu atstumu, kad planetoje vyrauja švelnus klimatas. Iš pradžių manyta, kad vidutinė Gliese 581 c temperatūra siekia nuo 0° C iki + 40° C, todėl atrodė labai tikėtina kad, ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar netgi egzistuoti gyvybė. Bet vėliau atliktos Gliese 581 c klimato kompiuterinės simuliacijos parodė, kad anglies dioksidas ir metanas planetos atmosferoje gali sukelti šiltnamio efektą. Tai sušildytų planetą iki gerokai aukštesnių nei 100 °C temperatūrų, kas neleistų egzistuoti skystam vandeniui. Dėl šių priežasčių viltys rasti gyvybę Gliese 581 c sumažėjo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka