Giuseppe Marchetti (1902)
| Giuseppe Marchetti | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. liepos 23 d. Džemona del Friulis, Italijos karalystė |
| Mirė | 1966 m. gegužės 8 d. (63 metai) Udinė, Italija |
| Veikla | friulistas, dvasininkas, istorikas, kalbininkas, literatas, menotyrininkas, dėstytojas |
Džuzepė Marketis (it. Giuseppe Marchetti, 1902 m. liepos 23 d. Džemona del Friulis, Italijos karalystė – 1966 m. gegužės 8 d. Udinė, Italija) – friulistas, friulų dvasininkas, istorikas, kalbininkas, literatas, menotyrininkas, dėstytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė akmentašio Antonijo ir Anos Morandini šeimoje, buvo pirmasis iš dvylikos vaikų. 1913 m. įstojo į Čividale del Friulio vyskupijos seminariją tam, kad 1922 m., atlikęs karinę tarnybą Fiumėje, Udinėje, pereitų į dvasinę seminariją. 1925 m. buvo įšventintas į kunigus. Derindamas ganytojišką veiklą studijavo Milano vyskupijos teologijos seminarijoje, ją baigė 1929 m. Lygia greta mokėsi Katalikų universiteto Literatūros ir filosofijos fakultete, ypač daug dėmesio skirdamas filologijos studijoms. Tyrė XIV a. Džemona del Friulio kodeksų tekstus, vėliau šie tyrimai virto jo disertacijos tema, disertaciją apgynė 1935 m. Jau 1932 m. Friulų filologijos draugijos žurnale „Ce fastu?“ publikavo seriją straipsnių apie friulų senuosius raštus, nagrinėjo senųjų raštų meilės lyriką. Dž. Marketis su Friulų filologijos draugija bendradarbiavo ilgus metus ir 1965 m. „už vertingą pasiaukojamą mokslinį darbą“ kasmetiniame Džemona del Friulio draugijos kongrese jam buvo įteiktas aukso medalis. Leidinyje „Filologica“ publikavo apie 80 originalių darbų, friulų kalbos kultūros studentams yra parašęs friulų kalbos apybraižų. Nuo 1961 m. iki mirties vadovavo periodiniam leidiniui „Sot la nape“. 1929–1936 m. Dž. Marketis dirbo privačiose ir valstybinėse Friulio mokyklose, o tada, 1936 m. sausį, išvyko į Etiopiją eiti kapeliono pareigų. Iš misijos grįžo 1937 m. birželį. Tolmedze atnaujino pedagogo darbą, vėliau ėmė dirbti dėstytoju Udinėje Katerinos Perkoto pedagogikos instituto Lotynų literatūros ir istorijos katedroje. Tačiau 1944 m. tuometinis režimas už laisvės ir pilietinės moralės idėjas jį nušalino nuo pareigų ir, kaip politinį kalinį, įkalino.[1]
Kiti 20 metų Dž. Markečiui buvo našiausi. Dž. Markečio prozos ir poezijos darbai išsibarstę periodiniuose leidiniuose, prozos kūriniai laikomi stipresniais. Jis ypač aktyviai reiškėsi kaip friulų tapatybės skleidėjas ir Friulio autonomijos aktyvistas, parašė daugybę straipsnių, kurie, beje, turi ir literatūrinę vertę; daugiausia rašė friuliškai. Be to, Dž. Marketis 1952 m. knygoje „Friulų kalbos gramatikos pagrindai“ kodifikavo friulų kalbą, ši kalbos forma vartojama žiniasklaidoje ir švietime.[2] Jis parašė menotyros veikalų, tyrė įvairias meno šakas ir rūšis. Buvo istorikas, daugiausia dėmesio skyrė Friuliui. Neretai Dž. Markečio istorinės įžvalgos nesutapdavo su tradicine istoriografija. Dž. Marketis laikomas viena įvairiapusiškiausių ir reikšmingiausių XX a. Friulio asmenybių.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Giovanni Frau. „MARCHETTI GIUSEPPE (1902 - 1966)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-11-02.
- ↑ Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 369. ISBN 5-87444-016-X.