Giuseppe Arcimboldo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Džiuzepės Arčimbolo autoportretas (apie 1575, Nacionalinė Prahos galerija)

Džiuzepė Arčimboldas (arba Arčimboldis, it. Giuseppe Arcimboldo, apie 15271593 m. liepos 11 d.) – italų Vėlyvojo renesanso tapytojas, grafikas, gobelenų kūrėjas. Pirskiriamas manieristams. Šiuo metu garsus eile portretų, kuriuose žmonės vaizduojami sudaryti iš įvairių detalių: rakandų, vaisių ir pan.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Džiuzepė Arčimboldas gimė apie 1527 m. Milane, garsioje milaniečių šeimoje. Tėvas Bagio buvo dailininkas ir pirmuosius dailės mokslus Arčimboldas išėjo pas tėvą. Kartu su tėvu Arčimboldas galėjo dirbti prestižiniui užsakymui Milano katedroje. 1549 m. datuojami pirmi jo dokumentuoti darbai Milano katedroje. Iki 1558 m. pagal užsakymus Arčimboldas čia tapė paveikslus, sukūrė vitražą ir altorinius gobelenus.

1556 m. gavo užsakymų freskoms Moncos katedroje, o 1558 m. - gobelenui Komo katedroje (šie darbai tebėra originaliose jų vietose). 1562 m. Arčimboldas gavo kvietimą dirbti imperatoriaus Ferdinando I-ojo dvare Vienoje. Nuo 1565 m. jis tapo oficialiu imperatoriaus Maksimilijano II-ojo portretistu, nuo 1576 m. - imperatoriaus Rudolfo II-ojo, su kuriuo persikėlė į Prahą. Dvare dailininkas ne tik tapė, bet ir kūrė kostiumus, gobelenus, dekoracijas.

Iš pradžių Arčimboldas dvare tapė tradicinius portretus, tačiau 1563 m. atliko pagarsėjusį savo ciklą „Metų laikai“, kuriame žmonių portretus sudarinėjo iš pieštų groteskiškų detalių. 1566 m. baigė ciklą „Elementai“. Arčimboldo keisti portretai susilaukė didžiulio dėmesio, jis buvo laikomas imperatoriaus dvaro turtu. 1570 m. Vienoje lankęsis Saksonijos kurfiurtsas Augustas I-asis užsakė „Metų laikų“ ciklo kopiją su Saksonijos valdytojų emblematika. Vienoje Arčimboldas paliko eilę natūros studijos piešinių: paukščių ir gyvūnų (dabar Nacionalinėje Austrijos bibliotekoje). Vėliau dailininkas nebeapsiribojo vien imperatoriškosios šeimos portretais ir pradėjo piešti įvairiomis alegorinėmis temomis.

Rudolfo II-ojo, kuris irgi buvo įvairių keistenybių mėgėjas, pagalba Arčimboldas tapo gerai žinomu Europoje. Prahoje dailininkas sukūrė eilę gobelenų dvaro teatrui, kuriuos imperatorius įtraukė į savo meno kolekciją. 1587 m. Arčimboldas baigė tarnauti imperatoriškajai šeimai ir grįžo į Milaną, kur buvo labai gerbiamas. Tačiau nepamiršo savo buvusiojo patrono ir 1590 m. nutapė jo portretą kaip romėnų dievo Vertumno, kurį pasiuntė imperatoriui.

Džiuzepė Arčimboldas mirė 1593 m. liepos 11 d. Milane ir beveik iškart buvo užmirštas. Jo kūryba naujai atrasta XX a. pradžioje. Siurrealizmo atstovai, kaip Salvadoras Dali, jį laikė vienu siurrealizmo tolimų pradininkų. Tradicinė Arčimboldo kūryba beveik nevertinama. 1648 m. Prahą užėmus švedų kariuomenei, joje buvusi Arčimboldo darbų kolekcija buvo išsklaidyta, dalis darbų pergabenta į Stokholmą.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Giuseppe Arcimboldo – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka