Federico Fellini
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Federico Fellini (Federikas Felinis; 1920 m. sausio 20 d. – 1993 m. spalio 31 d.) – italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų.
Karjeros pradžioje Fellini statė neorealistinius filmus, vėliau jie įgavo daugiau simbolikos ir fantazijos.
Filmografija [taisyti]
- Varjetė šviesos (Luci del Varietà, 1950, su Alberto Lattuada)
- Baltas šeikas (Lo Sceicco Bianco, 1951)
- I Vitelloni (1953)
- Meilė mieste (L’Amore in Città, 1953, segmentas Un’agenzia matrimoniale)
- Gatvė (La Strada, 1954, Oskaras už geriausią filmą užsienio kalba)
- Il bidone (1955)
- Kabirijos naktys (Le Notti di Cabiria, 1957, Oskaras už geriausią filmą užsienio kalba)
- Saldus gyvenimas La Dolce Vita, 1960, Oskaras už geriausius kostiumus)
- Boccaccio '70 (1962, segmentas Le tentazioni del Dottor Antonio)
- 8½ (1963, Oskarai už geriausią filmą užsienio kalba ir geriausius kostiumus)
- Dvasių Džiuljeta (Giulietta degli Spiriti, 1965)
- Nepaprastos istorijos (Histories Extraordinaries, 1968, segmentas Toby Dammit)
- Satyrikonas (Satyricon, 1969)
- Klounai (I Clowns, 1970)
- Roma (1972)
- Amarkordas (Amarcord, 1973, Oskaras už geriausią filmą užsienio kalba)
- Felinio kazanova (Il Casanova di Federico Fellini, 1976, Oskaras už geriausius kostiumus)
- Orkestro bandymai (Prova d’orchestra, 1979)
- Moterų miestas (La città delle donne, 1980)
- Ir laivas plaukia (E la Nave Va]], 1983)
- Džindžer ir Fredas (Ginger and Fred, 1986)
- Interviu (Intervista, 1987)
- Mėnulio balsas (La voce della luna, 1990)
Literatūra [taisyti]
- Aš, Fellini / Charlotte Chandler; iš vokiečių kalbos vertė Elena Zambacevičiūtė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2009. – 375 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-16-327-5
