Estijos ir Latvijos bajorija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Baltijos šalių bajorija (vok. Ritterschaft, angl. Baltic German nobility, est. Balti aadel, rus. Остзейское дворянство, suah. Baltisk adel) – bajorija, kuriai priklauso visi asmenys ir šeimos, Estijoje ir Latvijoje kažkada pripažinti aristokratų luomo nariais, t. y. turintys paveldimas privilegijas. Ši aristokratija nuolat egzistavo nuo šiaurinių kryžiaus žygių iki viduramžių Livonijos konfederacijos(lot. Terra Mariana) įkūrimo. Didelė dalis šios aristokratijos atkeliavo iš Lenkijos, Švedijos ir Rusijos, taip pat iš baltų vokiečių ir per šimtmečius čia apsigyvenusių aristokratų šeimų. Lietuvos diduomenė dėl istorinių, socialinių ir etninių priežasčių dažnai yra atskirta nuo Estijos ir Latvijos, kur daugiausia dominuoja vokiškai kalbantys sluoksniai. [1] Apsigyveno XII a. pabaigoje. Priklausė aukštesniajam visuomenės sluoksniui. Darė didelę įtaką latvių bei estų kalbai bei kultūrai. Nuo viduramžių vokiškai kalbantys Baltijos šalių bajorai - baltvokiečiai - sudarė daugumą pirklių ir dvasininkų bei didžiąją dalį vietos žemvaldžių bajorų, kurie faktiškai sudarė valdančiąją klasę vietinių - latvių ir estų - gyventojų tarpe. Tuo metu, kai XIX amžiuje pradėjo ryškėti ryškus baltų vokiečių etninis tapatumas, dauguma save identifikuojančių baltų vokiečių buvo ne bajorai, daugiausia priklausantys miesto ir profesinei vidurinei klasei.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos šalių bajorija buvo sukurta, siekiant apdovanoti vietos valdininkus, pasižymėjusius Švedijos ar Lenkijos karalių naudai, ypač XVI–XVII a., kai šios žemės buvo padalintos tarp dviejų pagrindinių Baltijos regiono valdovų. Per šimtmečius Rusijos imperatoriai taip pat naudojo Baltijos didikus kaip savo vyriausybių pareigūnus.
Reikšminga tai, kad didelė dalis šios bajorijos buvo germanų kilmės, todėl ją „atšaukė" Hitleris Vokietijoje 1939 m. pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki Sovietų Sąjungos 1940 birželio mėn. Estijos ir Latvijos aneksijos (priverstinis persikėlimas).[2]
Dvarų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Estijoje ir Latvijoje, daugiausia kaimiškose vietovėse, iki Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo po Pirmojo pasaulinio karo daugiausia vyravo dvarų sistema, kurią įkūrė ir palaikė pati Baltijos šalių bajorija. Sistema buvo pagrįsta žemės padalijimu tarp vokiškai kalbančių ir nekalbančiųjų vokiškai. Baudžiava ilgą laiką buvo viena iš pagrindinių šios vietovės ypatybių, todėl ilgam lėmė viduramžių epochos feodalinės santvarkos išlikimą, net ir moderniaisiais laikais iki galutinio panaikinimo Estijos gubernijoje 1816 m. Kuršo – 1817 m., Latvijos ir galiausiai likusios Rusijos imperijos – 1861 m. Nepaisant šių reformų, net XIX amžiuje bajorija visiškai dominavo Estijos ir Latvijos kaimiškose dalyse dėl savo rezidencijų, išsibarsčiusių kaime. Tik paskelbus nepriklausomybę, žemės ūkio paskirties žemės lygmeniu vykdomos reformos atėmė šias privilegijas iš aristokratijos.
Dvarų sistema bet kuriuo atveju leido Estijos ir Latvijos kraštovaizdžius papildyti daugybe pilių ir kaimo rezidencijų, kurias statė vietos bajorai. Šie dvarai, kaip ir rezidencijos, buvo žemės ūkio darbo centrai, dažnai juose buvo arklidės ir kiti lauko darbams tinkami pastatai ar vietiniai pramonės kompleksai, tokie kaip pirmosios alaus daryklos, kurios ir šiandien leidžia labai tiksliai tyrinėti Baltijos šalių ekonomikos raidą.[3][4]
Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos šalių bajorija buvo organizuota viduje ir suskirstyta į etaloninius riterius: Estijos riterių luomas, įsikūręs Revelyje, Kuršių riteriai įsikūrę Mintaujoje ir Latvijos riteriai. Rygoje. Vyborgas - miestas nuo XVIII a. buvęs Baltijos šalių didikų registravimo institucijos buveinė.
Baltų sistemoje buvo šie bajorų titulai, nurodyti pagal svarbą:
- Karalius: Livonijos karalius Magnus 1540-1583
- Kunigaikštis
- Princas
- Markizas
- Grafas
- Baronas
Baltijos šalių bajorų asmenybių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
-
Herman Wrangel, karys ir politikas (1584-1643) -
Otto Wilhelm von Fersen, Švedijos feldmaršalas (1623- 1703) -
Elisabetta Sofia di Brandeburgo Kuržemės hercogienė -
Ernst Gideon von Laudon, Austrijos feldmaršalas -
Peter Ludwig von der Pahlen, Generolas ir Rusijos Valstybės tarybos narys -
Jacob Sievers, Rusijos valstybės veikėjas 1731-1808 -
Adam Johann von Krusenstern, admirolas ir tyrinėtojas -
Michael Andreas Barclay de Tolly, Rusijos feldmaršalas ir karo ministras -
Fabian Gottlieb von Osten-Sacken, feldmaršalas -
Dorothea Lieven, Rusijos carienės dama -
Elisa von der Recke, rašytojas ir poetas -
Balthasar Balthasarovich Campenhausen, privatus tarybos narys ir rūmų narys -
Barbara von Krüdener, religinė mistikė ir rašytoja -
Otto von Kotzebue, navigatorius -
Karl Ernst von Baer, gamtininkas, biologas, geologas, geografas, meteorologas ir embriologijos pradininkas -
Otto Wilhelm von Struve, astronomas -
Dorothea von Medem, Kuržemės kunigaikštienė -
-
Peter Clodt von Jürgensburg, skulptorius -
Alexander Bunge, botanikas -
Alexander Keyserling, geologas ir paleontologas -
Paul von Rennenkampf, valstybininkas ir generolas -
Friedrich Bidder, medikas ir anatomas -
Alexander von Oettingen,liuteronų teologas ir statistikas -
Grafas Paul von Tiesenhausen -
Eduard Toll, geologas ir Arkties tyrinėtojas -
Jakob von Uexküll, biologas, etologas, kibernetistas ir semiotikas -
Alexander von Middendorff, zoologas ir tyrinėtojas -
Roman von Ungern-Sternberg, antibolševikinis generolas -
Piotras Vrangelis, Rusijos armijos karininkas, vėliau antibolševikinis generolas pietų Rusijoje -
Aleksijus II, Maskvos ir visos Rusijos patriarchas, Rusijos stačiatikių bažnyčios primas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Band_bsb00000445.html Baltisches Wappenbuch. Wappen sämmtlicher, den Ritterschaften von Livland, Estland, Kurland und Oesel zugehöriger Adelsgeschlechter Carl Arvid von Klingspor 1882
- ↑ Miljan, Toivo (2004). Historical Dictionary of Estonia. Scarecrow Press. p. 121. ISBN 9780810865716.
- ↑ Hein Ants| Eesti Mõisad - Herrenhäuser in Estland - Estonian Manor Houses |Tänapäev |2009|Tallinn | isbn = 978-9985-62-765-5
- ↑ Sakk Ivar. Estonian Manors - A Travelogue |Sakk & Sakk OÜ |2004 |Tallinn | isbn = 9949-10-117-4
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- http://www.persee.fr/web/revues/home/prescript/article/cmr_0008-0160_1993_num_34_1_2349 |Pavadinimas=The Russian and the Baltic German nobility in the eighteenth century |vardas=Roger |pavardė=Bartlett |žurnalas=Cahiers du Monde Russe et Soviétique |volume=34 |numeris=1-2 |metai=1993 |p=233–243 |doi=10.3406/cmr.1993.2349
- Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, family trees of Baltic nobility in German
- Baltisches Wappenbuch, coats of arms of Baltic nobility
- Estonian Manors Portal, the English version introduces 438 well preserved manors in Estonia, historically owned by the Baltic nobility
- Baltiņš, Jānis. Grāfu fon Zīversu dzimta Vidzemē un Igaunijā. Grām.: Cēsu un Vidzemes novada vēsture. III. Rakstu krājums. Cēsis: Cēsu pašvaldības aģentūra, Vidzemes vēstures un tūrisma centrs, 2005.
- Rozentāle, Vija, Tālis Pumpuriņš. Tērbatas universitātes rektors Georgs Frīdrihs Parrots un grāfu Zīversu dzimta. Grām.: Cēsu un Vidzemes novada vēsture. III. Rakstu krājums. Cēsis: Cēsu pašvaldības aģentūra, Vidzemes vēstures un tūrisma centrs, 2005.
- Kleinschmidt, Arthur: Russland's Geschichte und Politik dargestellt in der Geschichte des russischen hohen Adels. Adamant Media Corporation, 2001
- Jones, Robert E: Provincial Development in Russia. Catherine II and Jacob Sievers. Rutgers University Press 1984
- Johannes Engelmann: Sievers, Jakob Johann Graf. In: Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). Band 34, Duncker & Humblot, Leipzig 1892, S. 232–240.
- Karl Ludwig Blum: Graf Jacob Johann von Sievers und Russland zu dessen Zeit. Leipzig; Heidelberg: Winter, 1864
- Karl Ludwig Blum: Ein russischer Staatsmann, Denkwürdigkeiten des Grafen von Sievers, Leipzig 1857-58, 4 Bände
- Rambach, F. Jacob Johann Graf Sievers. Dorpat, 1809
- Rygos istorija https://www.vle.lt/straipsnis/rygos-istorija/
- Rygos arkivyskupija https://www.vle.lt/straipsnis/rygos-arkivyskupija/