Eskilstiuna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eskilstiuna
šved. Eskilstuna
   Eskilstuna vapen.svg   
Fristadstorget.JPG
Miesto centras

Eskilstiuna
59°22′0″N 16°31′0″E / 59.36667°N 16.51667°E / 59.36667; 16.51667 (Eskilstiuna)Koordinatės: 59°22′0″N 16°31′0″E / 59.36667°N 16.51667°E / 59.36667; 16.51667 (Eskilstiuna)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Švedijos vėliava Švedija
Lėnas: Siodermanlandas
Gyventojų (2005): 60 185
Plotas: 29,75 km²
Tankumas (2005): 2 023 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: EskilstiunaVikiteka
Kirčiavimas: Èskilstiuna

Eskilstiuna − miestas pietų Švedijoje, į vakarus nuo Stokholmo, tarp Elmareno ir Melareno ežerų ir juos jungiančios Eskilstiunos upės. Yra nemaža Švedijos suomių bendruomenė.

Automobilių (kompanijos „Volvo“ padalinys), metalo apdirbimo (raktų gamykla Assa) pramonė. Melardaleno universitetas. Yra zoologijos sodas ir atrakcionų parkas. Per Eskilstuną eina Stokholmo-Halsbergo geležinkelis bei europinė magistralė E20.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Eskilstiunos istorijos pradžia laikoma XI a. pab., kuomet Šv. Eskilas įsteigė vyskupystės centrą Tuną prie Melareno ežero. Tačiau gyvenvietė neaugo, nes ją nustelbė kaimyninė Toršela. Gustavas Vaza reformacijos metu sugriovė Eskilstiunos vienuolyną ir vietoje jo įkūrė karališkąją pilį. Miesto teisės Eskilstiunai suteiktos 1659 m., šalia įkurtas Karl Gustav Štadas. Jame buvo gaminama ginkluotė. 1771 m. Karl Gustav Štadas tapo laisvuoju miestu, o 1879 m. sujungtas su Eskilstiuna.

Miestas ypač suklestėjo pramonės perversmo metu, kai tapo plieno pramonės centru. Be ginklų, čia dar buvo gaminami stalo reikmenys, žirklės, raktai, mašinų detalės.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1958 m. vyko VI pasaulio futbolo čempionatas. Eskilstiunoje žaidžia:

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]