Eksperimentinis kinocentras

Eksperimentinis kinocentras
lot. Centro Sperimentale di Cinematografia
Įkurtas	1935 m.
Prezidentas	Marta Donzelli
Vieta	Roma, Italija, Lacijas
Svetainė	[1]

Eksperimentinis kinocentras (it. Centro Sperimentale di Cinematografia) – seniausia kino mokykla Italijoje, įkurta 1935 m. Ir šiuo metu tai yra svarbiausia įstaiga, kurioje studijuojamas kino menas: vaidybinio, dokumentinio, animacinio. Centro kūrėjas ir pirmasis vadovas (1936–1948 m.) buvo kino kritikas ir kinematografininkas Umberto Barbaro.

Didelė dalis centro archyvų buvo sunaikinta ir kitaip prarasta Antrojo pasaulinio karo metu, vykstant Vokietijos okupacijai.^[1]

Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kino centras skirtas tobulinti kino meną, audio bei vizualines technologijas, jį sudaro fondas, nacionalinė kino mokykla ir nacionalinis kino archyvas. Kino mokykla yra Romoje, kur 3 metus trunkančio kurso metu yra ruošiami aktoriai, režisieriai, scenaristai, kostiumininkai, kino bei garso operatoriai, stilistai bei montuotojai. Įsikūrusi greta kino studijos „Cinecittà“, mokykla garsėja aukštais vertinimo kriterijais (kiekvienoje klasėje mokosi vos 6 studentai). Šiame centre mokėsi žymiausi ne tik Italijos, bet ir kitų šalių kino režisieriai bei aktoriai.

Garsiausi absolventai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Režisieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Eksperimentinis kinocentras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Steinhart, Daniel. (2019). Runaway Hollywood: Internationalizing Postwar Production and Location Shooting. University of California Press. p. 83. ISBN 978-0-52-029864-4.

[1] Steinhart, Daniel. (2019). Runaway Hollywood: Internationalizing Postwar Production and Location Shooting. University of California Press. p. 83. ISBN 978-0-52-029864-4.

[1]