Duobagalvės angys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Crotalinae
(Tropidolaemus wagleri)
(Tropidolaemus wagleri)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
(Wikispecies-logo.svg Squamata)
Pobūris: Gyvatės
(Wikispecies-logo.svg Serpentes)
Šeima: Angys
(Wikispecies-logo.svg Viperidae)
Pošeimis: Duobagalvės angys
(Wikispecies-logo.svg Crotalinae)

Duobagalvės angys (lot. Crotalinae) – angių šeimos gyvatės. Šiuo metu žinomos 175 duobagalvių angių rūšys – 69 Azijoje ir 106 Šiaurės ir Pietų Amerikose.

Fizinės charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Duobagalvėmis šios angys vadinamos dėl šilumos jutimo organų, esančių tarp akies ir šnervės, kurie atrodo kaip duobutės. Šie organai ne tik nustato šilumos šaltinio buvimo kryptį, bet ir atstumą, todėl duobagalvės angys gali medžioti tamsoje. Turbūt todėl dauguma jų aktyvios naktį. Kaip ir kitos angys, duobagalvės angys turi tuščiavidures iltis, naudojamas įleisti nuodus į aukos kūną. Duobagalvėms angims būdinga trikampio formos galva. Angių dydis labai įvairus – nuo 50 cm iki 3,5 m. ilgio.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvensena duobagalvės angys taip pat labai įvairios. Jos gyvena ir dykumose, ir atogrąžų miškuose. Kai kurios gyvena medžiuose, kitos – ant žemės. Dauguma aktyvios naktį, kai ne taip karšta, ir aktyvūs gyvūnai, kuriais jos minta.

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma duobagalvių angių gyvagimdės, t. y. kiaušinių nededa. Kiaušiniai iki pat išsiritimo būna patelės kūne. Tos rūšys, kurios deda kiaušinius, juos saugo.

Sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka