Palminės angys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bothriechis
Juodataškė palminė angis (Bothriechis nigroviridis)
Juodataškė palminė angis
(Bothriechis nigroviridis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
( Squamata)
Pobūris: Gyvatės
( Serpentes)
Šeima: Angys
( Viperidae)
Pošeimis: Duobagalvės angys
( Crotalinae)
Gentis: Palminės angys
( Bothriechis)

Palminės angys (Bothriechis) – angių (Viperidae) šeimos roplių gentis.

Fizinės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios genties gyvatės yra palyginti plonos ir paprastai užauga iki 60-80 cm ilgio, tačiau geltondėmė (Bothriechis aurifer), dvispalvė (Bothriechis bicolor) ir žalsvoji (Bothriechis lateralis) palminės angys gali užaugti iki 1 m ir ilgesnės.

Geografinis paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusios pietinėje Meksikoje (Oašakos valstijos pietryčiuose ir Čiapo valstijos šiaurinėse aukštumose), visoje Centrinėje Amerikoje, taip pat Kolumbijoje, vakarinėje Venesuelos dalyje, Ekvadore ir Peru šiaurėje.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palminės angys gyvena medžiuose. Paprastai tos rūšys, kurios gyvena kalnuose daugiau nei 1500 m aukštyje, būna aktyvesnės dieną, o žemiau 1000 m – naktį. Gyvenančios vietovėse tarp 1000 ir 1500 m aukščio, gali būti aktyviomis bet kuriuo paros metu.

Nuodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palminių angių nuoduose yra hematoksino, kurio poveikis organizmui pasireiškia ypatingai stipriu skausmu, tinimu, pūslių susidarymu, poodiniu kraujo išsiliejimu ir gana dažnai - nekroze. Negydant apsinuodijimo galima prarasti galūnę ar net mirti.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kabiauodegė palminė angis (Bothriechis schlegelii)