Palminės angys
| Bothriechis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Juodataškė palminė angis (Bothriechis nigroviridis) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Palminės angys (lot. Bothriechis) – angių (Viperidae) šeimos roplių gentis.
Turinys |
[taisyti] Fizinės charakteristikos
Šios genties gyvatės yra palyginti plonos ir paprastai užauga iki 60-80 cm ilgio, tačiau geltondėmė (Bothriechis aurifer), dvispalvė (Bothriechis bicolor) ir žalsvoji (Bothriechis lateralis) palminės angys gali užaugti iki 1 m ir ilgesnės.
[taisyti] Geografinis paplitimas
Paplitusios pietinėje Meksikoje (Oašakos valstijos pietryčiuose ir Čiapo valstijos šiaurinėse aukštumose), visoje Centrinėje Amerikoje, o taip pat Kolumbijoje, vakarinėje Venesuelos dalyje, Ekvadore ir Peru šiaurėje.
[taisyti] Elgsena
Palminės angys gyvena medžiuose. Paprastai tos rūšys, kurios gyvena kalnuose daugiau nei 1500 m aukštyje, būna aktyvesnės dieną, o žemiau 1000 m – naktį. Gyvenančios vietovėse tarp 1000 ir 1500 m aukščio, gali būti aktyviomis bet kuriuo paros metu.
[taisyti] Nuodai
Palminių angių nuoduose yra hematoksino, kurio poveikis organizmui pasireiškia ypatingai stipriu skausmu, tinimu, pūslių susidarymu, poodiniu kraujo išsiliejimu ir gana dažnai - nekroze. Negydant apsinuodijimo galima prarasti galūnę ar net mirti.
[taisyti] Rūšys
- Geltondėmė palminė angis (Bothriechis aurifer)
- Dvispalvė palminė angis (Bothriechis bicolor)
- Žalsvoji palminė angis (Bothriechis lateralis)
- Bothriechis marchi
- Juodataškė palminė angis (Bothriechis nigroviridis)
- Roulio palminė angis (Bothriechis rowleyi)
- Kabiauodegė palminė angis (Bothriechis schlegelii)
- Bothriechis thalassinus. Pirmą kartą aprašyta 2000 m.
- Bothriechis supraciliaris. Pirmą kartą aprašyta 1954 m. kaip kabiauodegės palminės angies (Bothriechis schlegelii) porūšis, tačiau 2004 m. pripažinta kai kurių autorių kaip atskira rūšis.
