Dulokaimio kapinynas

Dulokaimio kapinynas – senovės prūsų kapinynas Sembos pusiasalyje, prie Dulokaimio kaimo (vok. Königlich Dollkeim, dab. Kovrovo, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sr.), XIX a. apardytas tiesiant kelią.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1869 m. žvalgomuosius tyrimus atliko G. Bujackas, 1879-1885 m. (su pertraukomis) tyrė Otas Tišleris, 1981 m. ir 1990-2002 m. - Vladimiras Kulakovas ir K. Skvorcovas.

Ištirta apie 360 kapų. Mirusieji I a.-III a. laidoti nedeginti ir nuo IV a. sudeginti, urnose. Kapai dažniausiai apdėti akmenimis. Nuo V a. amžiaus sudeginti mirusieji laidoti be urnų, kartais kartu laidotas nedegintas žirgas.

Įkapės: moterų kapuose dažniausiai buvo po 2-4, vyrų kapuose - po 1-2 seges ir apyrankes, t. p. rasta antkaklių, žiedų, diržų sagčių, ietigalių, kirvių, antskydžių, dalgių, ylų, peilių, verpstukų, senovės Romos monetų - Hadriano (117 m.-138 m.), Antonino Pijaus (138 m.-161 m.), Marko Aurelijaus (161 m. -180 m.), Aleksandro Severo (222 m. -235 m.). Pagal Dulokaimio kapinyną lenkų archeologai skiria Dolokaimio-Kovrovo archeologinė kultūrą.^[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Valdemaras Šimėnas. Dulokaimio kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 196 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Kulakov. Dollkeim 1992: Neue Ausgrabungen des spätkaiserzeitlichen Gräberfeldes im Samland (Russland)//Archäologisches Korrespondenzblatt, Bd. 30, 2000, H. 4, Mainz.
В.Кулаков. Святилище на могильнике Доллькайм//АО-98, М., 2000, с. 38-41.
В.Кулаков. Далькайм: эталоны комплесны полiэтнiчны помнiк археалогii I-XIII стст.: палявыя даследаваннi i стварэнне базы дадзеных (сумесны расiйска-беларускi праект)//Кантакты i дыялогi, Мiнск, 2-3, 2001. с. 9-13
В.Кулаков. Е.Калашников. Оголовья коней Доллькайма//КСИА, вып. 213, с. 38-49 2002.
В.Кулаков. Кенотафы эпохи викингов на могильнике Доллькайм//Археологические открытия 2001 года, М., 2003, с. 43-46.
В.Кулаков. Работы на могильнике Доллькайм/Коврово//Археологические открытия 2002 года, М., с. 33-35.
В.Кулаков. Доллькайм-Коврово. Исследования 1879 г., Минск, 2004.
В.Кулаков. Доллькайм-Коврово. Исследования 1992-2002 гг., Минск, с. 1-335.

54°54′ š. pl. 20°24′ r. ilg. / 54.900°š. pl. 20.400°r. ilg. / 54.900; 20.400

[1] Valdemaras Šimėnas. Dulokaimio kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 196 psl.

[1]