Didžiosios smiltpelės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rhombomys
Didžioji smiltpelė (Rhombomys opimus)
Didžioji smiltpelė (Rhombomys opimus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Graužikai
(Wikispecies-logo.svg Rodentia)
Šeima: Peliniai
(Wikispecies-logo.svg Muridae)
Pošeimis: Smiltpelės
(Wikispecies-logo.svg Gerbillinae)
Gentis: Didžiosios smiltpelės
(Wikispecies-logo.svg Rhombomys)

Didžiosios smiltpelės (lot. Rhombomys, angl. Great gerbils, Giant day jirds, vok. Grobe Rennmäuse, Riesenmäuse) – pelinių (Muridae) šeimos graužikų gentis, kurioje vienintelė rūšis – didžioji smiltpelė (Rhombomys opimus). Išvaizda panaši į žiurkę. Kailis tankus ir minkštas. Būdingas sezoninis dimorfizmas: žiemą kailis tankesnis ir ilgesnis nei vasarą. Nugara smėlio geltonumo, oranžinė, tamsiai geltona ar tamiai pilka. Pilvas šviesus. Turi odos liaukas. Kūnas 13,5-20 cm, uodega – 12,6-16 cm ilgio. Ausys nedidelės. Užpakalinės galūnės nežymai ilgesnės už priekines. Užpakalinių galūnių pirmasis pirštas sutrumpėjęs. Letenų pirštų nagai ilgi. Priekinių ir užpakalinių letenų pagalvėlės apaugusios plaukais. Uodega apaugusi tankiais ilgais plaukais, kurie gale sudaro šepetėlį.

Gyvena dykumų smėlynuose, priekalnių zonoje. Dažnai aptinkamos supūstytų smėlio kaubrių apatinėje dalyje. Gyvena kolonijomis, įsirengia sudėtingus požeminius urvus. Urvai sudaro kelis aukštus, kurių apatiniai gali būti net iki 2 m gylyje. Priklausomai nuo kolonijos dydžio urvai gali turėti iki šimto angų, o taip pat daug maisto atsargų kamerų bei lizdo kamerą. Maisto atsargų kamera kartais gali būti iki 1 m ilgio ir iki 25 cm aukščio. Gyvenamoji kamera paprastai būna labai giliai – net iki 3 m. Aktyvūs dieną. Karštomis vasaros dienomis aktyvūs anksti rytą ir sutemus. Ištikus pavojui skleidžia įspėjamą balsą arba užpakaline koja sutrypia į smėlį.

Minta augaliniu maistu, apgraužia dykumų krūmų šakas. Ruošdamos maisto atsargas dalijasi darbais – kai vienos nugraužia šakas ir numeta ant žemės, kitos jas nutempia į urvą.

Išveda dvi, kartais tris vadas, po 5-6 jauniklius kiekvienoje. Kartais dauginasi ir rudenį, tačiau dažniausiai pavasarį iki prasidedant karščiams.

Gausumas nevienodas, kartais gali pakenkti kultūriniams grūdiniams augalams. Paplitusios Vidurinėje Azijoje. Perneša marą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]