Urvas (biologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vėžys savo urvelyje

Urvas – gyvūnų iškastas tunelis arba ertmė žemėje ar kitame substrate. Urvas gali funkcionuoti kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, laikinas prieglobstis, arba gali būti šalutinis judėjimo po žeme produktas. Urvai apsaugo gyvūnus nuo plėšrūnų ir kitų žemės paviršiuje tykančių pavojų, todėl urvų kasimas plačiai paplitęs tarp gyvūnų. Urvai gali būti įvairaus sudėtingumo, nuo neilgo nesišakojančio urvelio iki persipinančių tunelių sistemos su įvairios paskirties kameromis.

Urvus kasa tiek stuburiniai, tiek bestuburiai gyvūnai. Geriausiai žinomi žinduolių, ypač graužikų bei vabzdžiaėdžių (kurmių), urvai. Taip pat urvus rausia triušiai, plėšrieji žinduoliai (lapės, barsukai ir kt.), sterbliniai (vombatiniai). Stambiausias urvus rausiantis gyvūnas – baltieji lokiai, kurių patelės su jaunikliais gyvena sniege ar žemėje iškastuose urvuose. Stambių gyvūnų urvai dažnai vadinami olomis.

Barsuko olos landa

Paukščiai urvus dažniausiai kasa minkštame dirvožemyje. Tokių paukščių pavyzdžiai – pingvinai, tulžiai, bitininkai.

Urvai gali būti įrengti ne tik dirvožemyje – termitai prasigraužia urvelius medienoje, o jūrų ežiai – akmenyse.