Diana Dors

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diana Dors
Gimė 1931 m. spalio 23 d.
Svindonas, Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Mirė 1984 m. gegužės 4 d. (52 metai)
Vindzoras, Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Sutuoktinis (-ė) 3
Vaikai 3
Veikla aktorė, dainininkė

Diana Dors (angl. Diana Dors, tikrasis vardas Diana Mary Fluck, 1931 m. spalio 23 d. Svindonas, Jungtinė Karalystė – 1984 m. gegužės 4 d. Vindzoras, Jungtinė Karalystė) – britų aktorė ir dainininkė. 6-ajame dešimtmetyje buvo laikoma sekso simboliu ir „britų atsaku į Merliną Monro“.[1] Daug metų buvo sudariusi sutartį su kompanija „The Rank Organisation“.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Britų geležinkelininko dukters karjera prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo mokytis aktorystės Londono muzikos ir dramos menų akademijoje. Vaidinti kine pradėjo dar 1947 m., o svarbesnių vaidmenų gavo 1948 ir 1949 m. 1948 m. ji atliko antraplanį vaidmenį Deivido Lyno filme „Oliveris Tvistas“. 1950 m. jos asmeninis gyvenimas, skirtingai nei profesinis, buvo neramus, ir neteisėtas 18-metės abortas pateko į spaudos antraštes.[3] 1951 m. Holivudo prodiuseris Robertas Lipertas mergindamasis jai siūlė pasirašyti sutartį, tačiau ji atsisakė, o britų publicistai jos atsisakymą vaidinti Amerikoje vadino patriotiškumu.[2]

Diana Dors liko Jungtinėje Karalystėje, ir režisierius Dž. Ly Tompsonas ją padarė žvaigžde. 1954–1956 m. ji atliko pagrindinius vaidmenis keturiuose jo filmuose, kurie padėjo jai išgarsėti. Daugelyje filmų koketiški ir įtaigūs pasisakymai tapo jos firminiu ženklu, todėl ji dažnai būdavo lyginama su Merlina Monro.[4] Po šių sėkmingų vaidmenų ji norėjo tapti įžymia ir tarptautiniame kine, bet jai tai nepavyko, tad ji liko ištikima britų kinui, kuriame vis vaidindavo seksualiai įsielektrinusias blondines.

Vis dėlto 7-ojo dešimtmečio kino scenos pokyčiai ir išaugusi jų svarba lėmė, kad gauti didesnių vaidmenų darėsi vis sunkiau. Paskutinis Dianos Dors filmas – Džozefo Louzio „Garinimasis“ („Steaming “, filmuota 1984 m.). Po filmavimo ji mirė nuo kiaušidžių vėžio, kuris pirmą kartą jai buvo diagnozuotas prieš dvejus metus. Pasaulinė filmo premjera įvyko tik po Dianos Dors mirties, 1985 m. Kanų kino festivalyje.[5]

D. Dors filmo „Nuodėmingoji žmona“ („The Unholy Wife“, 1957) plakate

Jungtinės Karalystės televizijoje 1959–1961 m. ji vedė sėkmingą laidą „Dianos Dors šou“.[6] Situacijų komedija „Kvinės pilis“ („Queenie’s Castle“),[7] kurią 1970–1972 m. transliavo televizijos korporacija ITV, irgi buvo labai populiari. Panašaus formato buvo ir nuo 1973 m. ėję „Visi mūsų šeštadieniai“ („All Our Saturdays“).[7] Iki pat mirties Diana Dors buvo populiari ir mėgstama įvairių televizijos pramoginių laidų ir programų viešnia.

Diana Dors pasireiškė ir kaip dainininkė. Ankstyviausias jos muzikos įrašas buvo 1951 m. kompanijoje „HMV Records“ išleistas singlas pavadinimu „Aš jaučiuosi taip mmmm“ („I Feel So Mmmm“) ir „Bučinys ir apkabinimas (bei keli malonūs žodžiai iš tavęs)“ („A Kiss And A Cuddle (And A Few Kind Words From You)“. 1954 m. savo filmo „Kol jie laimingi“ („As Long As They’re Happy“) garso takeliui ji įdainavo „Hoki-poki polką“ („The Hokey Pokey Polka“), o 1960 m. kompanijoje „Columbia Records/Pye“ išleido vienintelį savo albumą „Svinguojanti Dors“ („Swinging Dors“). Vėliau įrašė daugiau atskirų dainų, taip pat ir dainuodama duetu su sūnumi Gariu (Gary).[8]

Diana Dors buvo ištekėjusi tris kartus: 1951 m. – už savo agento Deniso Hamiltono (Dennis Hamilton), kuris mirė 1959 m., o skyrybų procesas buvo prasidėjęs 1958 m. ir juodu jau negyveno kartu; 1959 m. ji ištekėjo už kolegos aktoriaus Ričardo Dosono, su kuriuo susilaukė dviejų sūnų (Marko, g. 1960 m., ir Gario, g. 1962 m.), o išsiskyrė 1966 m.; 1969 m. ištekėjo už aktoriaus Aleno Leiko, su kuriuo susilaukė sūnaus Džeisono (Jason, 1969–2019) ir su A. Leiku liko susituokę iki jos gyvenimo pabaigos. Praėjus penkiems mėnesiams po jos mirties, Alenas Leikas nusižudė.[9][10]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Steamy Life and Times of Diana Dors - Britain's Marilyn Monroe“. The Vintage News (anglų). 2018-12-07. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Dors, Diana (1931-1984)“. screenonline.org.uk. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  3. ↑ David Bret (2010 m. spalis). Diana Dors: Hurricane In Mink. JR Books, London. ISBN 978-1-907532-10-8.
  4. ↑ Bob Stanley (2010-06-10), Diana Dors: more than just the British Marilyn Monroe, ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 1 rugsėjo 2023 
  5. ↑ „Steaming“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  6. ↑ „welcomes home her lost son“. The Australian Women's Weekly. 47 (4). Australia. 1979-06-27. p. 24. Nuoroda tikrinta 2023-09-01 – via National Library of Australia.
  7. ↑ 7,0 7,1 Vagg, Stephen (2020-09-07). „A Tale of Two Blondes: Diana Dors and Belinda Lee“. Filmink.
  8. ↑ „Diana Dors“. discogs.com. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  9. ↑ „Diana Dors. Biography“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  10. ↑ „Funeral of Alan Lake“. http://bufvc.ac.uk/. Nuoroda tikrinta 2023-09-01. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Diana_Dors&oldid=7042701"