Bukynas
Bukynas – medynas, kuriame vyrauja bukai.
Bukas dažniau nei kitos plačialapės rūšys sudaro grynus miško medynus, taip pat yra mišrių miškų su spygliuočiais dalis. Paprastasis bukas Europoje auga ir lygumose, ir kalnuotose vietovėse; kalnuose tai paprastai aukščiausiai auganti medžių rūšis. Stačiuose kalnų šlaituose bukynai turi didelę reikšmę dirvožemio apsaugai ir vandens išsaugojimui. Miškininkystėje bukas vertinamas kaip mišką formuojanti, klimatą reguliuojanti rūšis. Paprastasis bukas Europoje savaime auga beveik visoje Europoje – nuo Ispanijos iki Kaliningrado srities, Lenkijos, Vakarų Ukrainos, taip pat Jungtinėje Karalystėje. Tarp bukynų pastatyta daugybė sanatorijų ir poilsio namų.
Nors anksčiau bukynai Europoje užėmė didelę teritoriją, dėl žmogaus ūkinės veiklos daug jų buvo išnaikinta. Dabar iškirstų bukynų vietoje buvo pasodinti kitokie medžiai. Natūralūs bukynai yra saugomi daugelyje Europos šalių.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva yra už natūralaus bukų arealo. Bukų introdukcija Lietuvoje prasidėjo XIX a. Miškuose bukynų yra labai nedaug, tik drėgnokose miško augavietėse Lietuvos vakarinėje dalyje, kitur pernelyg šalta. Nedidelių bukynų yra Šilutės, Kliošių, Ašpurvių ir Girulių miškuose.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Edvardas Riepšas. Bukynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003