Bujono kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dutcheye di Bouyon
Bujono kunigaikštystė
Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė
Wappen Bistum Lüttich.png
1496 – 1795 Flag of France.svg
Flag herbas
vėliava herbas
Location of
Kunigaikštystė XVI a.
Sostinė Bujonas
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrė nuo Lježo vyskupijos 1496
 - Prijungta prie Prancūzijos 1795 m.

Bujono kunigaikštystė (val. Dutcheye di Bouyon), arba Builiono kunigaikštystė – istorinė kunigaikštystė dabartinėje pietinėje Belgijoje, egzistavusi nuo XV a. iki 1795 m. Šventosios Romos imperijos dalis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bujono senjorija Lježo vyskupystės sudėtyje XIII a. viduryje

Bujono kunigaikštystė išsivystė iš Bujono senjorijos, kuri šiose teritorijose susiformavo 988 m. Žemutinėje LotaringijojeVerdeno kilęs Godfridas įsitvirtino Bujono pilyje ir ėmė tituluotis Bujono lordu. Jo kontroliuojamos teritorijos tapo žinomos kaip Bujono senjorija. Ši senjorija kaip nepriklausoma valda egzistavo iki 1096 m., kol penktasis lordas Gotfridas pardavė ją Lježo vyskupui. Taip Bujonas tapo Lježo vyskupystės dalimi, o vyskupai titulavosi Bujono lordais.

Kunigaikštystė kaip nepriklausoma nuo Lježo valstybėlė susiformavo XV a., Bujone įsitvirtinus de la Markų giminei. Iš pradžių de la Markai buvo Lježo vyskupo vietininkai. Pirmuoju kunigaikščiu buvo tituluotas Robertas III de la Markas, valdęs 1496–1522 m. Vėliau Lježas trumpam susigrąžino šią valdą. Kadangi į kunigaikštystę kėsinosi Habsburgai, norėję ją prijungti prie Habsburgų Nyderlandų, į ją kariuomenę įvedė Prancūzija. Kadangi de la Markai taip pat įsitvirtino gretimoje Sedano kunigaikštystėje, Bujonas ir Sedanas buvo valdomi kartu.

1594 m. mirus Šarlotei de la Mark, Bujonas ir Sedanas perėjo jos vyrui Henrikui de la Turui d’Overn. 1676 m. Prancūzija dar kartą užėmė kunigaikštystę, bet paliko vietos dinastiją. Nuo tada Bujonas tapo de facto priklausomas nuo Prancūzijos, nors de jure priklausė Šventosios Romos imperijai: kunigaikštystė pastarojoje buvo priskirta Žemutinio Reino-Vestfalijos apskričiai.

Po Prancūzijos revoliucijos 1794 m. Bujone įkurta trumpai gyvavusi Bujono respublika. 1795 m. ji prijungta prie Prancūzijos.

1815 m. kunigaikščio titulas (bet ne kunigaikštystė) buvo atkurtas ir atiteko Rohanų šeimai, ir ji išlaikė šį titulą iki dabar. Pati kunigaikštystės teritorija buvo prijungta prie Liuksemburgo. Po 15 metų, 1830 m., trečiojo Liuksemburgo padalinimo metu, teritorija perėjo Belgijai.

Lordai ir kunigaikščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Bujono lordai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gotfridas I Verdenietis 988–1002
  • Gozelas Verdenietis 1002–1044
  • Gotfridas II Verdenietis 1044–1069
  • Gotfridas III Verdenietis 1069–1076
  • Gotfridas Bujonietis 1076–1095
  • Toliau: Lježo vyskupai

Vietininkai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Eberhardas de la Markas 1430–1445
  • Liudvikas de la Markas 1445–1457
  • Arnoldas Korvarenietis 1457–1479
  • Vilhelmas de la Markas 1479–1483
  • Robertas I de la Markas 1483–1489
  • Robertas II de la Markas 1489–1496

Kunigaikščiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Robertas III de la Markas 1496–1522
  • Robertas IV de la Markas 1552–1556
  • Henrikas Robertas de la Markas 1556–1574
  • Gijomas Robertas de la Markas 1574–1588
  • Šarlotė de la Mark 1588–1594
  • Henrikas de la Turas d’Overnė 1594–1623
  • Frederikas Morisas de la Turas d’Overnė 1623–1652
  • Godefrojus Morisas de la Turas d’Overnė 1652–1696, † 1721
  • Emanuelis Teodosijus de la Turas d’Overnė 1696–1730
  • Karolis Godefrojus 1730–1771
  • Godefrojus Karolis Henrikas 1771–1791

Tituliniai kunigaikščiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Karolis Alenas Gabrielis de Rohanas (1816–1836);
  • Liudvikas Viktoras Mériadekas (1836–1846);
  • Kamilė Filipa Juozapa Idesbalda (1846–1892);
  • Alenas Bendžaminas Arthuras (1892–1914);
  • Alenas Antonis Juozapas Adolfas Ignacas Marija (1914–1976);
  • Karolis Alenas Albertas Marija (nuo 1976)