Žemutinio Reino-Vestfalijos apskritis
| Žemutinio Reino-Vestfalijos apskritis vok. Niederrheinisch-Westfälischer Reichskreis |
||||
|---|---|---|---|---|
|
||||
 |
||||
| Valstybė: | Šventosios Romos imperija | |||
| Administracinis centras: | Kelnas, Diuseldorfas | |||
| Valstybės: | 55 | |||
 Vikiteka: |
Žemutinio Reino-Vestfalijos apskritisVikiteka | |||
Žemutinio Reino-Vestfalijos apskritis (vok. Niederrheinisch-Westfälischer Reichskreis), paprasčiau - Vestfalijos apskritis − Šventosios Romos imperijos administracinis vienetas (vienas iš 10), egzistavęs 1500−1806 m. Jis apėmė teritorijas, kur dabar yra Vokietijos Žemutinės Saksonijos, Brėmeno ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, taip pat centrinę Belgiją.
Apskritis vakaruose ir pietuose ribojosi su Burgundijos apskritimi, šiaurės rytuose - su Žemutinės Saksonijos apskritimi, pietryčiuose - su Aukštutinio Reino apskritimi. Teritoriją į dvi geografiškai atskiras dalis dalino per vidurį įsiterpusi Kelno vyskupija.
[taisyti] Raida
Apskritis buvo viena iš šešių 1500 m. administracinės reformos metu sukurtų apskričių, sujungusi daug smulkių feodalinių valstybėlių šiaurės vakarų Vokietijoje. Tarp jų buvo nemažai galingų bažnytinių valstybių: didžiausios jų - Miunsterio ir Lježo vyskupijos. 1548 m. atliekant dar vieną administracinę reformą, kai kurios valstybėlės (Utrechto vyskupija ir Gelderso kunigaikštystė) perleistos Burgundijos apskričiai.
Per XVI-XVII a. apskrityje buvo vykdoma lėta centralizacija. Viena įtakingiausių šeimų buvo de la Markai, kuri sugebėjo įsigalėti pietinėje apskrities dalyje: jos atstovai tapdavo Lježo vyskupais, sujungė didžiausias kunigaikštystes: Julichą, Bergą ir Klevė į vieną feodalinę valdą.
1678 m. Apskritis neteko Kambrė vyskupijos, kuri perėjo Prancūzijai. XVIII a. apskrityje paplito Švietimo epochos idėjos. Po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos ėmė plisti sukilimo nuotaikos, ir kai kuriose valstybėlėse įvyko revoliucijos, susikūrė trumpalaikės respublikos (pvz., Lježo revoliucija). 1795 m. vakarines apskrities dalis okupavo Prancūzija. Apskritis galutinai panaikinta 1806 m., kuomet paskutinės jos teritorijos perėjo Prancūzijai.
