Biologinė simetrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sudėtingas drugio sparnų raštas yra vienas iš dvišalės simetrijos pavyzdžių.

Biologinė simetrija – proporcingas vienodų kūno dalių ar formų pasiskirstymas. Beveik visi daugialąsčiai organizmai pasižymi kokia nors simetrija, dažniausiai spinduline, dvišale arba sferine. Dalis gyvūnų yra asimetriški.

Gamtoje ir biologijoje simetrija apytikslė. Pavyzdžiui, nors augalų lapai laikomi simetriškais, juos sulenkus pusiau šie retai kada tiksliai sutampa.

Spindulinė simetrija[taisyti | redaguoti kodą]

Šios aktinijos pasižymi spinduline simetrija.

Šie organizmai primena pyragą, kurį pjaunant keliomis ašinėmis plokštumomis gaunamos gana panašios dalys. Spindulinės simetrijos organizmai neturi kairiosios ar dešiniosios pusių, bet turi viršų ir apačią (nugaros ir pilvo paviršius).

Gyvūnai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugumos spinduliškai simetriškų gyvūnų simetrijos ašis nusitęsia nuo jų oralinės ertmės vidurio iki priešingo galo vidurio. Šio tipo simetrija yra ypač tinkama sėsliems gyvūnams tokiems kaip aktinijos, plūduriuojantiems gyvūnams kaip medūzos ir lėtai judantiems organizmams kaip jūrų žvaigždės (ypatingas spindulinės simetrijos atvejis). Duobagyvių ir dygiaodžių tipo gyvūnai taip pat pasižymi spinduline simetrija, nors dygiaodžių lervos pasižymi dvišale simetrija.

Augalai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelis gėlių ir augalų yra spinduliškai simetriški. Apytikriai identiški vainiklapiai, taurėlapiai ir kuokeliai išsidėstę vienodais intervalais aplink gėlės centrą.

Ypatingi spindulinės simetrijos atvejai[taisyti | redaguoti kodą]

Keturspindulizmas (tetramerizmas)[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelis medūzų turi keturis kanalus, todėl pasižymi keturspinduline simetrija. Tai reiškia, jog šie organizmai gali būti padalinti į keturias lygias dalis.

Penkiaspindulizmas (pentamerizmas)[taisyti | redaguoti kodą]

Radialinės simetrijos variantas, kai kiekviena iš apytikriai lygių dalių išsidėsto kas 72° centrinės ašies atžvilgiu.

  • Gyvūnai

Dygiaodžių tipo nariai (tokie kaip jūrų žvaigždės, jūrų ežiai ir jūrų lelijos) turi kūno dalių, penkiais lygiais ruožais išsidėsčiusių apie burnos ašį.

  • Augalai
Horizontalus obuolio pjūvis, atskleidžiantis penkiaspindulinę simetriją.

Žydintys augalais penkiaspinduline simetrija pasižymi daug dažniau nei kokia kita.

Maždaug 1510–1516 m. Leonardas da Vinčis nustatė, jog daugelio augalų šeštasis lapas yra virš pirmojo. Šis išsidėstymas vėliau tapo žinomas kaip 2/5 filotaksiu, sistema, kur penkių lapų pasikartojimas įvyksta kas du ašies apsisukimus. Tai pats dažniausias lapų išsidėstymas.

Įvairūs vaisiai taip pat pasižymi penkiaspinduline simetrija. Puikus to pavyzdys yra obuolio sėklų išsidėstymas vaislapėliuose.

Šešiaspindulizmas (heksamerizmas) ir aštuoniaspindulizmas (oktamerizmas)[taisyti | redaguoti kodą]

Koralai ir aktinijos (Anthozoa klasės) pagal simetriją yra skirstomi į dvi grupes. Dažniausiai sutinkami poklasio Hexacorallia koralai pasižymi šešiaspinduliniu kūno išplanavimu. Jų polipų vidinė simetrija šešianarė, o čiuptuvų skaičius yra šešių kartotinis.

Koralai, priklausantys Octorallia poklasiui, turi polipų su aštuoniais čiuptuvais ir aštuonspinduline simetrija.

Sferinė simetrija[taisyti | redaguoti kodą]

Sferinė simetrija priskiriama organizmams, kuriuos galima padalinti į dvi lygias dalis skiriant per bet kurią ašį, einančią organizmo centru.

Dvišalė simetrija[taisyti | redaguoti kodą]

Lapas pasižymintis dvišale simetrija.

Dvišalėje simetrijoje (taip pat vadinama plokštumos simetrija) egzistuoja tik viena plokštuma, vadinama strėline plokštuma, dalijanti organizmą į netobulas veidrodines dalis (tik išoriškai). Dažnai išskirtas puses galima vadinti kairiąja ir dešiniąja, pvz., jeigu kalbama apie gyvūną, turintį pagrindinę judėjimo kryptį simetrijos plokštumoje.

Gyvūnai[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma gyvūnų, įskaitant ir žmones, pasižymi dvišale simetrija. Didžiosios dalies dvišalių gyvūnų abiejų pusių forma vienoda, tarsi jie būtų perskirti veidrodžio.

Dvišalė simetrija įgalina aptakumą, skatina centrinės nervų sistemos susidarymą, prisideda prie cefalizacijos ir padeda aktyviai judantiems organizmams. Dvišale simetrija pasižymi chordiniai.

Augalai[taisyti | redaguoti kodą]

Orchidėjų bei žirnių šeimų augalai yra dvišališkai simetriški (taip pat vadinami zigomorfiniais). Daugelio augalų lapai taip pat yra paviršutiniškai simetriški. Atidžiau patyrinėjus lapo gysleles išryškėja simetrijos netobulumas. Taip pat, lapų išsidėstymas ant šakos ar kamieno dažniau panašėja į slystančią simetriją, pasireiškiančią kitimu tarp kairės ir dešinės pusės nei tobula dvišale simetrija.

Asimetrija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsidėmėtina išimtis gyvūnų pasaulyje yra Porifera tipas (pintys), nepasižymintis jokia simetrija.