Arthur C. Clarke

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arthur C. Clarke
Arthur C. Clarke
Gimė 1917 m. gruodžio 16 d.
Minehead, Jungtinė Karalystė
Mirė 2008 m. kovo 19 d. (90 metų)
Kolombas, Šri Lanka
Pseudonimas Charles Willis, E.G. O'Brien
Pilietybė Britas ir šrilankietis
Profesija Rašytojas, išradėjas
Žanrai Mokslinė fantastika, populiarusis mokslas
Žymiausi darbai Vaikystės pabaiga, 2001 metų kosminė odisėja, Susitikimas su Rama
Sutuoktinis Marilyn Mayfield (1953–1964)
Įtaka H. G. Wells, Jules Verne, Lord Dunsany, Olaf Stapledon
Padarė įtaką Stephen Baxter
Oficiali svetainė

Seras Arturas Čarlzas Klarkas (angl. Sir Arthur Charles Clarke, 1917 m. gruodžio 16 d. – 2008 m. kovo 19 d.) – britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu 2001 metų kosminė odisėja bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui.

Klarkas 1941-1946 m. tarnavo Karališkosiose oro pajėgose kaip radarų instruktorius ir technikas, 1945 m. pasiūlė palydovines komunikacijų sistemas[1], o ši idėja 1963 m. jam pelnė Franklino instituto Stuart Ballantine Aukso medalį. 1994 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1961 m. pelnė UNESCO Kalinga apdovanojimą už mokslo populiarinimą.

1998 m. Jungtinėje Karalystėje suteiktas riterio vardas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

A. Klarkas gimė 1917 m. gruodžio 16 d. Minehead mieste, Somersete, Anglijoje. Vaikystėje mėgo stebėti žvaigždes ir skaityti senus amerikietiškus mokslinės fantastikos žurnalus. Baigęs vidurinę mokyklą ir Richard Huish koledžą, neišgalėjo mokytis universitete, todėl įsidarbino auditoriumi.

Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Karališkosiose oro pajėgose, kur buvo radarų specialistas. Buvo įsitraukęs į gynybinės radarų sistemos darbą. Demobilizuotas turėdamas skrydžio leitenanto (liet. Flight Lieutenant) laipsnį. Po karo baigė Londono Kingo koledžą ir gavo aukščiausią matematikos ir fizikos laipsnį.

1947-1950 ir 1953 m. buvo Britų tarpplanetinės draugijos narys.

1953 m., kelionės į Floridą metu susipažino ir netrukus vedė Marilyn Mayfield, kuri jau buvo išsiskyrusi ir turėjo sūnų. Išsiskyrė jau po šešių mėnesių, o oficialios skyrybos įvyko tik 1964 m.[2] Daugiau Klarkas nebevedė, nors artimai bendravo su Leslie Ekanayake, kuri mirė 1977 m.

Rašytojo karjera[taisyti | redaguoti kodą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

1951 m. BBC konkursui parašė „Sargybinį“. Nors ir istorija buvo atmesta, ji pakeitė visą Klarko tolimesnį gyvenimą. „Sargybinis“ įnešė mistinių ir kosminių elementų į Klarko kūrybą. Vėlesni darbai buvo paskirti technologiškai labiau išsivysčiusių ateivių kontaktui su žmonija.

Nuo 1956 m. gyveno Šri Lankoje. Ten sukūrė „Rojaus fontanus“, kur aprašė kosmoso keltuvo idėją.

Išleidęs „2001 metų odisėją“ (1968 m.) Klarkas tapo daugiau mokslo ir technologijos patarėju, ypač „Apollo“ kosminės programos metu.

Vėlyvieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

8-ojo dešimtmečio pradžioje pasirašė trijų knygų leidybos sutartį, tuo metu buvusia rekordine mokslinės fantastikos rašytojui. Pirmoji, Susitikimas su Rama, pasirodė 1973 m. ir pelnė jam pagrindinius šio žanro apdovanojimus.

Kūrė televizijos programas „Arthur C. Clarke's Mysterious World“ (Artūro Klarko paslaptingas pasaulis, 1981 m.), „Arthur C. Clarke's World of Strange Powers“ (Artūro Klarko keistų galių pasaulis, 1984 m. ir „Arthur C. Clarke's Mysterious Universe“ (Artūro Klarko paslaptinga visata, 1994 m.), kurios susilaukė didelio pasisekimo.

1988 m. diagnozuotas poliomielitas ir nuo to laiko jam teko naudotis invalidų vežimėliu.

1998 m. jam suteiktas riterio vardas „už tarnavimą literatūrai“, įšventintas buvo 2000 m. gegužės 26 d. Ceremonija atidėta paties Klarko prašymu dėl tuo metu vykusio pedofilijos skandalo, kurį iškėlė britų bulvarinis laikraštis „The Sunday Mirror“. Kaltinimai pasirodė nepagrįsti[3], o laikraštis vėliau išspausdino atsiprašymą[4].

Arturas Klarkas mirė 2008 m. kovo 19 d. Šri Lankoje dėl kvėpavimo problemų. Kremuotas kovo 2 d. Kolombe

Geostacionariojo komunikacijų palydovo koncepcija[taisyti | redaguoti kodą]

Klarkas nebuvo geostacionariųjų palydovų kūrėjas, tačiau jis iškėlė idėja tokių palydovų panaudojimui telekomunikacijoms. Savo idėjas išdėstė straipsnyje, publikuotame žurnale „Wireless World“ 1945 m. spalį[1]. Dėl šios priežasties, rašytojo garbei, geostacionarioji orbita kartais vadinama Klarko orbita.

Deja, iki šiol neaišku, ar šis straipsnis buvo tikrasis postūmis modernių telekomunikacijų palydovų kūrimui. John R. Pierce iš „Bell Labs“ nepriklausomai nuo Klarko iškėlė šią idėja 1954 m. Vėliau dalyvavo pirmųjų telekomunikacijų palydovų kūrimo programose „Echo Satellite“ ir „Telstar“.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Arthur C. Clarke bibliografija.

Žemiau pateikti žymesni Klarko darbai. Paryškinti išversti į lietuvių kalbą.

Romanai[taisyti | redaguoti kodą]

Trumpų istorijų rinkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Ne fantastika[taisyti | redaguoti kodą]

  • The Exploration of Space (1951)
  • Voices from the Sky: Previews of the Coming Space Age (1965)
  • Astounding Days: A Science Fictional Autobiography (1989)
  • Greetings, Carbon-Based Bipeds! (1999)

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 The 1945 Proposal by Arthur C. Clarke for Geostationary Satellite Communications. Nuoroda tikrinta 2009-02-13
  2. Neil McAleer. Arthur C. Clarke: The Authorized Biography. Chicago: Contemporary Books, 1992. ISBN 0-8092-3720-2
  3. BBC: Sci-fi novelist cleared of sex charges. Nuoroda tikrinta 2009-02-13.
  4. http://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1582125/Sir-Arthur-C-Clarke.html The Telegraph: Sir Arthur C Clarke]. Nuoroda tikrinta 2009-02-13.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos


Commons-logo.svg Vikiteka: Arthur C. Clarke – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka