Apeliavimas į autoritetą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas.

Apeliavimas į autoritetą dažniausiai pasitaiko kasdieniniame gyvenime, kartais – politikoje, religijoje ir pseudomoksluose. Taip pat šis argumentas dažnai naudojamas debatuose dėl etinių normų, moralės – kadangi šios sritys yra subjektyvios, ir jų teisingumą ar klaidingumą sunku pagrįsti kitaip, kaip tik apeliavimu į autoritetus ar apeliavimu į tradicijas.

Ši argumentacijos klaida yra vienas iš kilmės klaidos (kuomet apie teiginio teisingumą sprendžiama pagal jo kilmę) variantų.

Žmogaus polinkį kai kada net ir visai negalvojant sekti autoritetu eksperimentiškai parodė Milgramo eksperimentas.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Citatos iš religinių knygų (Dievas yra, nes taip rašo Biblijoje).
  • Nuorodos į senovės filosofų mintis (Taip manė pats Aristotelis. Juk tu nemanai esąs protingesnis už jį?)
  • Rėmimasis mokytoju ar tėvais (Mano biologijos mokytoja taip sakė reiškia tai tiesa; ypač būdinga vaikystėje)

apeliavimas į autoritetą, kai autoritetas jis yra ne aptariamoje srityje:

  • Dievas yra. Juk net Niutonas juo tikėjo!
  • Saulė yra planeta, ne žvaigždė. Mano biologijos mokytoja taip sakė.

Šio pobūdžio klaidos ypač dažnai sąmoningai išnaudojamos reklamose.

Tam tikras šio argumento variantas yra Kadangi aš taip sakau! argumentas, dažniausiai naudojamas tėvų vaikams.

Teisingas apeliavimo į autoritetą naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ko reikia, kad argumentacija autoritetu būtų pagrįsta:

  • Autoritetas privalo būti kompetentingas aptariamoje srityje.
  • Autoriteto nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos ribų.
  • Autoriteto mintys privalo būti teisingai interpretuojamos, neiškraipomos.
  • Privalo būti būdas (bent iš principo) tiesiogiai įsitikinti jo minčių teisingumu, pavyzdžiui, pakartoti autoriteto atliktą eksperimentą.
  • Autoritetas privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neįtakojamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).

Laikantis šių taisyklių, apeliavimas į autoritetą nebebus argumentacijos klaida, tačiau vis dar gali būti laikomas klaida formaliosios logikos požiūriu, jei bus naudojamas kaip įrodymas.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]