Argumentas iš senumo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Senumo argumentas (lot. argumentum ad antiquitatem),[1] dar žinomas, kaip tradicijos argumentas, – loginė argumentacijos klaida, kai kažkuris teiginys laikomas teisingu, nes jis tokiu buvo laikomas ilgą laiką. Taip pat dažnai pasitaiko variacija, kai sakoma, kad kažkas yra gerai, nes „visada (ilgą laiką) taip buvo“.[2]

Senumo argumentas yra paplitęs turbūt visose gyvenimo srityse.

Logika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai yra klaida, kadangi idėjos senumas neturi jokio loginio ryšio su jos teisingumu ar klaidingumu. Tačiau kasdieniniame gyvenime senumo argumentu kartais galima pasiremti. Sena idėja, kurios teisingumas buvo daug kartų kvestionuotas, tikrintas ir nepaneigtas, turi daugiau šansų būti teisinga, nei nauja ir dar gerai nepatikrinta idėja. Reikia atkreipti dėmesį, kad idėjos gyvavimo laikotarpis čia turi tik tiek reikšmės, kiek labai per tą laiką ji buvo tikrinta.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Logical Fallacies and the Art of Debate“. www.csun.edu. Nuoroda tikrinta 2014-01-29.
  2. Trufant, William (1917). Argumentation and Debating. Houghton Mifflin company.