Antonas Luckevičius
| Antonas Luckevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1884 m. sausio 29 d. Šiauliai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1942 m. kovo 23 d. (58 metai) Saratovas, TSRS |
| Tėvas | Janas Luckevičius |
| Veikla | Rašytojas, publicistas, politikas, visuomenės veikėjas. |
 Vikiteka |
Antonas Luckevičius |
Antonas Luckevičius (1884 m. sausio 29 d. Šiauliuose, Rusijos imperija – 1942 m. kovo 23 d. Saratove, TSRS) – rašytojas, publicistas, politikas, visuomenės veikėjas, 1918-1919 m. Baltarusijos Liaudies Respublikos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Brolis Ivanas Luckevičius publicistas, archeologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1884 m. sausio 29 d. Šiauliuose, bajoro Jano Luckevičiaus šeimoje. 1902 m. baigė Minsko gimnaziją, vėliau studijavo fiziką ir matematiką Sankt Peterburge, dar vėliau teisę Tartu universitete. Nuo 1903 m. priklausė Baltarusijos socialistinei asamblėjai, po metų suimtas už baltarusiškos literatūros platinimą. 1906 m. pradėjo dirbti Naša Niva redakcijoje Vilniuje. Vokiečiams okupavus Vilnių dirbo baltarusių nukentėjusių nuo karo šelpti organizacijoje, skatino baltarusių politinį aktyvumą. 1918 m. kovo 18 d. buvo vienas iš Baltarusijos Liaudies Respublikos įkūrėjų. Konfliktavo su Lenkijos valdžia, buvo suimtas Varšuvoje.
1921 m. tapo Baltarusių nacionalinio komiteto Vilniuje vadovu. Nepavykus įgyvendinti Baltarusijos valstybingumo siekė kompromiso su Lenkijos valdžia dėl federacijos. Iš katalikybės perėjo į kalvinizmą ir tikėjo, kad kalvinizmas padėtų sukurti nacionalinę Baltarusijos bažnyčią. Nuo 1919 m. vadovavo Vilniaus baltarusių muziejui. Bendradarbiavo su baltarusių socialdemokratais, už tai 1927 m. buvo suimtas. Nuo 1931 m. dirbo Vilniaus baltarusių gimnazijoje. Išleido nemažai knygų, brošiūrų ir straipsnių apie baltarusių istoriją, raštą, tautinį atgimimą, literatūros kritiką. Pasirašinėjo Anton Navina.[1] 1939 m. rugsėjo 30 d. suimtas NKVD ir išvežtas į Minską, nuteistas 8 metams kalėjimo, mirė 1942 m. kovo 23 d. Saratove. 1989 m. reabilituotas Baltarusijos TSR teisinių institucijų. Sūnus Liavonas Luckevičius buvo Lietuvos baltarusių visuomenės veikėjas.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biełorusy, Vilnius 1909
- Naszy piesniary: litaraturna-sacyjalnyja narysy, Vilnius 1918
- Ekanamičnaja ewalucyja i biełaruski ruch, Vilnius 1918
- Polskaja akupacyja na Biełarusi, Vilnius 1920
- Puciawodnyja idei biełaruskaje litaratury, Vilnius 1921
- Wilnia u biełaruskaj litaratury, Vilnius 1925
- Za dwaccać piać hadou (1903–1928): Uspaminy ab pracy pierszych biełaruskich palit. arhanizacyj, Vilnius 1928
- Adbitaje życcio, Vilnius 1929
- Janka Kupała jak prarok adradżennia, Vilnius 1933
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biografija (balt.) Archyvuota kopija 2008-07-04 iš Wayback Machine projekto.
- Biografija (rus.)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі ў 6 тамах, Т. 1, А–Беліца, red. М. В. Біч i in., Мінск 1993. ISBN 5-85700-074-2. ISBN 5-85700-073-4.
- Сидоревич А. Антон Луцкевич // Неман. — 1990, № 7.
- Бяляцкі А. Антон Луцкевіч // Гісторыя беларускай літаратуры ХХ ст. Мінск, 1999. Т. 2.
- Сідарэвіч А. Антон Луцкевіч і Янка Купала // Тэрмапілы. 2003. № 7. С. 161—204.