Angelų dinastija
Angelų dinastija, Angelai (sen. gr. Ἄγγελοι) – 1185–1204 m. Bizantijos imperijos imperatorių dinastija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsitvirtino valdžioje po Androniką I Komniną nuvertusio sukilimo. 1185 m. atlaikė Sicilijos normanų antpuolį. Nesėkmingai kovojo su tiurkais seldžiukais. Rėmė prekybinius santykius su Genuja ir Venecija. Žlugo per Ketvirtąjį kryžiaus žygį, kryžininkams užėmus Konstantinopolį.[1]
Angelai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Izaokas II Angelas – 1185–1195 m.;
- Aleksijus III Angelas – 1195–1203 m.;
- Izaokas II Angelas – 1203–1204 m. bendravaldis;
- Aleksijus IV Angelas – 1203–1204 m. bendravaldis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Angelų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 238 psl.
| Prieš tai: Komninų dinastija |
 1185–1204 |
Po to: Nikolas Kanabas |