Andarokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltarusės su andarokais (1877)

Andarõkas (anderokas, andarėkas) (lenk. andarak, blrs. андарак, андэрак) – naminis juostuotas ar languotas, dažniausiai vilnonis sijonas, be to, tai gali būti apatinis sijonas. Tai moteriškas drabužis, einantis nuo juosmens žemyn, viršutinis ir apatinis, kasdieninis ir išeiginis. Dėvimas baltarusių, ukrainiečių, kitų slavų tautų.

Paplitusi vartosena lietuvių tarmėse, pavadinant andaroku storą sijoną, seniau buvus ilgu, plačiu, ties juosmeniu rauktu.[1] Sijonu gali būti laikomas gražesnis (išeiginis), o andaroku – prastesnis, labiau prie darbo tinkantis rūbas.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į slavų kalbas, manoma, pateko iš vokiečių kalbos, kur Unterrock ‘apatinis sijonas’ (Unter ‘po’ + rock ‘sijonas’). Šį pavadinimą yra pasiskolinę ir estai (undruk, undrok, undrek ‘sijonas’).

Lietuvių raštuose šis žodis pradėtas minėti XIX a. Į lietuvių kalbą jis turėjo patekti gerokai anksčiau, kadangi tai buvo vienas labiausiai Lietuvoje paplitusių sijono pavadinimų šalia Žemaičiuose ir Užnemunėje vartoto sijonas. Dabar andaroką iš vartosenos išstumia bendrinės kalbos žodis sijonas. Su „andaroku“ sietini keli vietovardžiai: Andarokinė, Andarokinės tiltas. Atsiradę ir šio pavadinimo vedinių, turinčių stilistinę konotaciją: andarėkšlis, andarokšlis (reiškia seną, prastą sijoną).[3]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Андарак // Этнаграфія Беларусі: Энцыклапедыя. – Мн, БелЭн., 1989. – 575 с. – С. 30.
  • Раманюк М. Ф. Беларускае народнае адзенне. – Мн., Беларусь, 1981. С. 317

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]