Amazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Amazija – hipotetinis superkontinentas, pasak Jeilio universiteto mokslininkų, galintis susidaryti maždaug po 50-200 mln. metų, Amerikos ir Eurazijos žemynams susijungus Šiaurės ašigalyje.

Žemės sausumos masyvai nuolat juda, nes Žemės tektoninės plokštės slenka planetos paviršiumi. Geologai mano, kad dėl to periodiškai susidaro superkontinentai. Manoma, kad pastarąjį kartą žemynai buvo susijungę prieš 300 mln. metų ir sudarė superkontinentą Pangėją.

Mokslininkai bandė išsiaiškinti, kada ir kur toks žemynas susidarys, tirdami, kur buvo ankstesni superkontinentai. Prognozė remiasi viso pasaulio uolienų magnetiniais duomenimis, kurie išduoda tų uolienų magnetinį išsidėstymą praeityje. Uolienos formuojasi stingstant lavai arba kietėjant nuosėdoms. Šių procesų metu užfiksuojama uolienų orientacija pagal Žemės magnetinį lauką. Ištyrę šiuos duomenis mokslininkai gali tiksliai nustatyti buvusio žemyno geografinę platumą. Deja, kol kas nėra būdo geografinei ilgumai nustatyti.

Jeilio universiteto darbuotojai spėja, kad ateityje išnyks Karibų jūra ir susijungs Šiaurės bei Pietų Amerika. Taip pat išnyks Arkties vandenynas ir jo vietoje susijungs Amerika ir Eurazija. Manoma, kad prie žemyno prisijungs ir Afrika bei Australija, tik Antarktida išliks atskiras žemynas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Commons-logo.svg Vikiteka: Amazija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka