Aidiečiai
| Aidiečiai | ||
|---|---|---|
  Aidiečiai |
||
| 55°17′46″š. pl. 25°31′37″r. ilg. / 55.296°š. pl. 25.527°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Molėtų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Čiulėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 6 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Ejdecie, Ejdejcia | |
Aidiečiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybės centrinėje dalyje, 14 km į šiaurės rytus nuo Molėtų prie Graužio ir Skarbliuko ežerų. Kaimo pietuose teka Virinta, kartais vadinama Grauže. Senas gatvinis kaimas. Kaimo pietuose esančiame miškelyje yra senkapiai. Kiti įdomesni objektai – alksnis Šunų Kartuvės, apeiginis akmuo Dievo Pėdas, kuris, anot vietos gyventojų, „su duobele kaip pėda, aptvertas akmenais, pagerbtas darželiu“. Dievo Pėdas iš senosios vietos Aidiečių kaime išvežtas į Etnokosmologijos muziejų (Kulionių k.).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Aidietis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo seniausių laikų priklausė Vilniaus vyskupo Molėtų dvarui (neįvardyta vyskupo valda minima 1554 m. inventoriuje). Ankstyviausias žinomas kaimo vardo užrašymas Videniškių krikšto metrikų knygoje 1661 m. Molėtų krikšto metrikų knygoje Nr. 1 (1 p.) de Eydeciu (1682 m.). Kaimas sunyko per Didįjį marą (1710). 1731 m. Aidiečiuose buvo 6 valakai žemės ir du ūkininkai: Juozas Liubeckis ir Martynas Štaras. Tada kaimui priklausė 9 vienkiemiai: Darymas, Gintinis, Kurmeliškės, Miškinis, Lerviškės, Maigiaraistis, Padegsnis, Pakapinis, Ščiurys (visi nelokalizuoti). Iš Dumblio vienkiemio (prie Drąsėnų k.) Aidiečių gyventojai Molėtų dvarui pripjaudavę 20 vežimų šieno. 1731 m. kaimas mokėjęs 46 auksinus, 12 grašių mokesčio. 1866 m. kaime buvo 10 ūkių ir 108 gyventojai. XIX a. pabaigoje Aidiečių žmonės iš Suginčių dvaro pirkę 35 ha Želvų kaimo žemės, pavadintos Lydimais. 1921 m. Aidiečiuose buvo 8 ūkiai 38 gyventojai. 1960–1970 m. kaime veikė pradinė mokykla.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1866 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 108 | 38 | 36 | 58 | 36 | 28 | 11 | 7 | 6 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Ejdecie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 317 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.