2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Drebėjimo epicentras

2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis (jap. 東北地方太平洋沖地震, Tōhoku Chihō Taiheiyō-oki Jishin, Tōhoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas) – 9 balų stiprumo[1] žemės drebėjimas ir jį sekęs cunamis, įvykęs 2011 m. kovo 11 d. 14 val. 46 min. vietos laiku Japonijoje, rytinėje Tohoku regiono pakrantėje, 130 km į rytus nuo Sendai miesto, 24,2 km gylyje.[2] Tai stipriausias žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir 5 pagal stiprumą Žemėje nuo mokslinio fiksavimo pradžios.

Žemės drebėjimą lydėjo 12 pakartotinių smūgių. Japonijos rytų pakrantės miestuose trūkinėjo pastatai, užsidegė Ičiharos naftos perdirbimo gamykla, sustojo 4 atominės elektrinės, kilo gaisrai Tokijuje, buvo nutrauktas traukinių eismas. Kovo 12 d. nepavykus sutaisyti po stichinių nelaimių sugedusios Fukušimos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus aušinimo sistemos, elektrinėje įvyko sprogimas, buvo evakuoti 20 km spinduliu aplink gyvenantys žmonės (iš viso apie 170 000)[3][4] Kovo 14 dieną 11 val. vietos laiku dėl tos pačios priežasties sprogo ir trečiasis, o kovo 15 d. anksti ryte ir antrasis elektrinės reaktorius. Sprogimai sugriovė dalį pastato ir nors iš pradžių manyta, kad reaktorių apsauginėms talpoms nepakenkta,[5][6] vėliau antrajame reaktoriuje buvo rasti įskilimai, pro kuriuos į vandenyną teka radioaktyvus vanduo.[7] Aplink elektrinę yra iki pavojingo lygio padidėjęs radiacinis fonas, [8] padidėjusi radiacija nustatyta ir 330 metrų nuo kranto vandenyne.[9]

Netrukus po žemės drebėjimo kilo 10 m aukščio cunamio banga, užliejusi lygumas Sendajaus apylinkėse bei mažesnės bangos kitose rytinėse Japonijos pakrantėse. Laivai, automobiliai, pastatai, konteineriai ir visa kita cunamio kelyje tapo milžiniška šiukšlių mase. Cunamio pavojus paskelbtas visose Ramiojo vandenyno pakrančių šalyse, tačiau jose jokios žymesnės žalos nepadarė.

Per žemės drebėjimą ir cunamį buvo sugriauta apie 18 000 ir sugadinta apie 130 000 namų[10], 450 000 žmonių turėjo apsistoti laikinose pastogėse[11], 4,4 mln. namų ūkių buvo palikti be elektros ir 1,5 mln. be vandens.[12]

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan kovo 13 dienos kalboje teigė, kad padėtis yra „sunkiausia ir sudėtingiausia krizė Japonijoje per 65 metus po Antrojo Pasaulinio karo“.[13] Tuo tarpu kovo 16 d. imperatorius Akihito savo kalboje per televiziją krizę apibūdino kaip „neregėto masto“ ir vylėsi, jog žmonės, dirbdami kartu, įveiks iškilusias problemas.[14]

Per žemės drebėjimą ir cunamį žuvo arba dingo be žinios apie 24 000 žmonių.[15]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvio, kuris Sendajaus žemės drebėjimo metu buvo Tokijuje, pasakojimas ir nuotraukos

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]