Fukušimos I atominė elektrinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:51°19′40″N 25°53′30″E / 51.32778°N 25.89167°E / 51.32778; 25.89167

Fukušimos I atominė elektrinė
Fukushima-1.JPG
Vieta Japonija Japonija, Okuma, Fukušimos prefektūra
Eksplotuojanti kompanija Tokijo elektros energijos kompanija
Statybos pradžia 1967 m. liepos 25 d.
Pradėta eksplotuoti 1971 m. kovo 26 d.
Reaktorių skaičius 6
Reaktorių tipas BWR
Eksplotuojami reaktoriai 1 × 460 MW (Blokas 1 pažeistas)
4 × 784 MW (Blokas 2, 3 pažeisti)
1 × 1 100 MW
Galingumas 4 696 MW (max. 7 456 MW)

Fukušimos I atominė elektrinė – Japonijos branduolinė jėgainė, esanti Okumos mieste, Futabos apskrityje, Fukušimos prefektūroje. Elektrinė turi 6 verdančio vandens reaktorius, kurių bendra galia siekia 4,7 GW. Reaktoriai aprūpingi stabdymo sistema, tačiau ilgai dirbusį reaktorių staiga ir visiškai sustabdyti neįmanoma – lieka keli procentai buvusio galingumo kurie išnyksta labai pamažu (vadinamoji liekamoji šiluma). Todėl sustabdžius, aušinimo sistemos siurbliai kurį laiką turi veikti ir toliau, maitinami jau išorinio energijos šaltinio. Reaktoriai apsaugoti gaubtais, todėl katastrofos metu visa radioaktyvi medžiaga teoriškai turėjo likti viduje. Vėliau įvykusios katastrofos metu visgi nutekėjo daug radiacijos, nes šie gaubtai turėjo būti atidaryti dėl pavojingai aukšto slėgio; taip pat kai kurie galėjo būti pažeisti. Kompleksas turėjo šešių metrų aukščio apsauginę sieną kuri nepadėjo nuo 14 metrų aukščio cunamio bangos.

Po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo ir cunamio sutrikdė reaktorių aušinimo sistemų darbą, kuris neatstatytas iki šiol. Dėl gresiančios avarijos iš apylinkių buvo evakuoti žmonės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Reaktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Blokas Tipas[1] Statybų pradžia[2] Pirmas paleidimas[2] Komercinė eksploatacija[2] Elektrinė galia[2] Reaktoriaus gamintojas[1] Architektūra Statyba
Fukušima I – 1 BWR-3 1967 m. liepos 25 d. 1970 m. lapkričio 17 d. 1971 m. kovo 26 d. 460 MW General Electric Ebasco Kajima
Fukušima I – 2 BWR-4 1969 m. birželio 9 d. 1973 m. gruodžio 24 d. 1974 m. liepos 18 d. 784 MW General Electric Ebasco Kajima
Fukušima I – 3 BWR-4 1970 m. gruodžio 28 d. 1974 m. spalio 26 d. 1976 m. kovo 27 d. 784 MW Toshiba Toshiba Kajima
Fukušima I – 4 BWR-4 1973 m. vasario 12 d. 1978 m. vasario 24 d. 1978 m. spalio 12 d. 784 MW Hitachi Hitachi Kajima
Fukušima I – 5 BWR-4 1972 m. gegužės 22 d. 1977 m. rugsėjo 22 d. 1978 m. balandžio 18 d. 784 MW Toshiba Toshiba Kajima
Fukušima I – 6 BWR-5 1973 m. spalio 26 d. 1979 m. gegužės 4 d. 1979 m. spalio 24 d. 1 100 MW General Electric Ebasco Kajima
Fukushima I – 7 (planuojama)[3] ABWR 2012 m. balandis 2016 m. spalis 1 380 MW
Fukushima I – 8 (planuojama)[3] ABWR 2012 m. balandis 2017 m. spalis 1 380 MW

2011 m. žemės drebėjimo ir cunamio pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo automatiškai sustojo 1, 2 ir 3 elektrinės blokai (4, 5 ir 6 buvo išjungti planiniam patikrinimui). Netekusi vietinio energijos šaltinio, vis dar būtina aušinimo sistema ėmė naudoto išorinę, skirstomojo tinklo energiją. Drebėjimui pažeidus išorines elektros linijas, buvo paleisti avariniai dyzeliniai generatoriai, kuriuos netrukus užpylė kilęs cunamis. Sustojusiuose blokuose sutriko reaktorių aušinimas, pradėjo kilti temperatūra ir slėgis. Pradėjo veikti avarinės, elektros nereikalaujančios aušinimo sistemos, tačiau jų nepakako. Atgabentų kilnojamų elektros generatorių nebuvo kaip prijungi nes rūsiuose esantys įvadai tebebuvo užtvindyti. Aušinančiam vandeniui pradėjus virti ir išgaravus, reaktorių aktyvi dalis likusi be aušinamojo skysčio ir per keletą dienų ar valandų išsilydė, susidariusiai lavai nutekant į apsauginių pastatų dugnus. Įkaitusiems vandens garams reaguojant su reaktoriuje naudojami cirkoniu, susidarė daug vandenilio kuris vėliau 1,2 ir 3 blokuose sprogo, sugriaudamas išorinius pastatus (jų viduje esantys reaktorių apsauginiai statiniai išliko). Vandenilis nutekėjo ir sprogo bandant išleisti reaktoriuose susikaupusias dujas ką būtinai reikėjo padaryti dėl pavojingai didelio slėgio. Vėliau išorinis elektros tiekimas buvo atstatytas, tačiau sprogimų ir potvynių sugadintos aušinimo sistemos ir toliau neveikė.

Suardyti reaktoriai vis dar gamino pavojingai daug šilumos ir vėliau buvo aušinami jūros vandeniu, pilant jį ant reaktorių liekanų gigantiškais betono siurbliais. Nors ir atvėsinęs reaktorius, šis vanduo susikaupė reaktorių rūsiuose, tapdamas labai radioaktyvus. Kadangi aušinti reaktorius reikėjo ir toliau, jo vanduo rūsiuose vis kilo, grėsdamas pradėti piltis į jūrą. Gelbėdamasi nuo to (ir nepaisydama tarptautinių protestų), Japonijos vyriausybe leido išleisti tiesiai į okeaną nuo anksčiau elektrinėje saugomą daug mažiau radioaktyvų vandenį kad dalį vandens iš rūsių būtų galima perpumuoti į jo buvusias talpyklas.

Ilgainiui buvo pastatytos labiau uždaros aušinimo sistemos, apvalant nuo radioaktyvumo ir pilant į reaktorius rūsiuose esantį vandenį. Panaudojant tą patį vandenį, potvyniai šiuo metu jau nebegręsia. Reaktorių temperatūra per kelis mėnesius nukrito žemiau 100 °C ir pati savaime taip pat nekelia pavojaus. Tačiau kada ir kaip pavyks išardyti ir nukenksminti išsilydžiusius reaktorius, šiuo metu dar nėra aišku. Šiai katastrofai priskirtas septintas INESA reikšmingumo lygmuo – toks pats kaip ir Černobylio įvykiams.

Padėtis Fukušimos I elektrinėje kovo 17 d., 22 val.[4]
1 blokas 2 blokas 3 blokas 4 blokas 5 blokas 6 blokas
Galia (MWe) 460 784 784 784 784 1100
Reaktorius BWR-3 BWR-4 BWR-4 BWR-4 BWR-4 BWR-5
Būsena žemės drebėjimo metu Veikė Veikė Veikė Pašalintas kuras Sustabdytas Sustabdytas
Kuro vientisumas 70% pažeista 33% pažeista Pažeistas Kuro strypų nėra Nepažeistas Nepažeistas
Apsauginio pastato vientisumas Nepažeistas Įtariamas pažeidimas Įtariamas pažeidimas, mažai tikėtinas Nepažeistas Nepažeistas Nepažeistas
Branduolio aušinimo
sistema 1 (ECCS/RHR)
Neveikianti Neveikianti Neveikianti Nebūtina Nebūtina Nebūtina
Branduolio aušinimo
sistema 2 (RCIC/MUWC)
Neveikianti Neveikianti Neveikianti Nebūtina Nebūtina Nebūtina
Pastato vientisumas Pažeistas smarkiai Pažeistas truputį Pažeistas smarkiai Pažeistas smarkiai Nepažeistas Nepažeistas
Slėgio indas: vandens lygis Apie pusė kuro Aukštesnis, nei pusė kuro Apie pusė kuro Saugus Saugus Saugus
Slėgio indas: slėgis Stabilus Nežinomas Stabilus Saugus Saugus Saugus
Apsauginio pastato slėgis Nežinomas Nežinomas Stabilus Saugus Saugus Saugus
Jūros vandens tiekimas branduoliui Tęsiamas Tęsiamas Tęsiamas Nereikalingas Nereikalingas Nereikalingas
Jūro vandens tiekimas
į apsauginį pastatą
Tęsiamas Bus nuspręsta Tęsiamas Nereikalingas Nereikalingas Nereikalingas
Apsauginio pastato vėdinimas Tęsiamas Ruošiamasi Tęsiamas Nereikalingas Nereikalingas Nereikalingas
Kuro vientisumas
panaudoto kuro
baseine (SFP)
(nėra informacijos) (nėra informacijos) SFP lygis žemas,
Pradedamas vandens tiekimas
SFP lygis žemas,
Ruošiamasi vandens tiekimui,
Įtariamas kuro strypų pažeidimas
SFP temperatūra kyla SFP temperatūra kyla
Poveikis aplinkai 646 µSv/valandą (kovo 17 d., 11:10)
Evakuacijos spindulys 20 km nuo atominės elektrinės. Žmonėms, gyvenantiems 20-30 km nuo elektrinės rekomenduojama likti namuose.
INES 7 lygmuo (pagal NISA apskaičiavimus, patvirtinta Tarptautinės atominės energijos agentūros)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "Reactors in operation." IAEA: 2009-12-31. Nuoroda tikrinta 2011-03-15.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 "Japan: Nuclear Power Reactors." Power Reactor Information System - PRIS. IAEA. Nuoroda tikrinta 2011-03-15.
  3. 3,0 3,1 "Nuclear Power in Japan", World Nuclear Association, 2011-02-24. Nuoroda tikrinta March 12, 2011.
  4. http://www.jaif.or.jp/english/news_images/pdf/ENGNEWS01_1300368041P.pdf

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Fukušimos I atominė elektrinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka