Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas - ketvirtasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęs Ženevoje (Šveicarija). Dėl Antrojo pasaulinio karo pirmenybės nevyko nuo 1939 m. Į Ženevą atvažiavo dešimties Europos valstybių rinktinės.
Čempionato žiūrovai išvydo svarbią naujovę - metimą pašokus, kurio pradininku buvo Italijos rinktinės krepšininkas Giuseppe Stefanini.
Galutinė rikiuotė [taisyti]
Čekoslovakija
Italija
Vengrija
Prancūzija
Šveicarija
Olandija
Belgija
Liuksemburgas
Lenkija
Anglija
Grupės varžybos [taisyti]
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į tris grupes. Vienoje grupėje buvo keturios rinktinės, o kitose dviejose - po tris. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Po vieną geriausią iš trijų komandų grupių bei pirmąsias dvi vietas keturių komandų grupėje užėmusios ekipos pateko į čempionato pusfinalius. Antrąsias vietas trijų komandų grupėse užėmusios komandos varžėsi dėl 5-6 vietų, o likusios rinktinės kovojo dėl 7-10 vietų. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą - 1 taškas.
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Italija |
6 |
3 |
0 |
152 |
71 |
+81 |
2. Vengrija |
5 |
2 |
1 |
113 |
70 |
+43 |
3. Lenkija |
4 |
1 |
2 |
91 |
102 |
-11 |
4. Liuksemburgas |
3 |
0 |
3 |
53 |
166 |
–113 |
Rungtynių nugalėtojai paryškinti
|
|
|
| Lenkija |
45 - 28 |
Liuksemburgas |
| Italija |
39 - 31 |
Vengrija |
| Liuksemburgas |
10 - 48 |
Vengrija |
| Lenkija |
25 - 40 |
Italija |
| Italija |
73 - 15 |
Liuksemburgas |
| Lenkija |
21 - 34 |
Vengrija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Prancūzija |
4 |
2 |
0 |
112 |
29 |
+83 |
2. Olandija |
3 |
1 |
1 |
66 |
74 |
-8 |
3. Anglija |
2 |
0 |
2 |
38 |
113 |
-75 |
|
|
|
| Anglija |
27 - 48 |
Olandija |
| Anglija |
11 - 65 |
Prancūzija |
| Prancūzija |
47 - 18 |
Olandija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Čekoslovakija |
4 |
2 |
0 |
58 |
50 |
+8 |
2. Šveicarija |
3 |
1 |
1 |
50 |
43 |
+7 |
3. Belgija |
2 |
0 |
2 |
56 |
71 |
-15 |
|
|
|
| Čekoslovakija |
20 - 17 |
Šveicarija |
| Belgija |
23 - 33 |
Šveicarija |
| Belgija |
33 - 38 |
Čekoslovakija |
Kova dėl 5-10 vietų [taisyti]
Ketvirtąją vietą A grupėje užėmęs Liuksemburgas žaidė su trečiąja B grupėje likusia Anglija, o lenkai, A grupėje buvę treti, turėjo kovoti su paskutinę C grupės vietą užėmusiais Belgijos krepšininkais. Mačų nugalėtojai žaidė dėl 7-8 vietų, o pralaimėjusios ekipos turėjo kovoti dėl 9-10 vietų. Dėl 5-6 vietų žaidė olandai ir šveicarai, savo grupėse užėmę antrąsias vietas.
|
|
|
| Anglija |
27 - 50 |
Liuksemburgas |
| Lenkija |
22 - 39 |
Belgija |
Dėl 9-10 vietų [taisyti]
Dėl 7-8 vietų [taisyti]
|
|
|
| Belgija |
42 - 11 |
Liuksemburgas |
Dėl 5-6 vietų [taisyti]
|
|
|
| Olandija |
25 - 36 |
Šveicarija |
Pusfinaliuose susigrūmė Čekoslovakijos - Vengrijos ir Italijos - Prancūzijos komandos. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos turėjo tenkintis kova dėl trečiosios vietos.
|
|
|
| Čekoslovakija |
42 - 28 |
Vengrija |
| Italija |
37 - 25 |
Prancūzija |
Mažasis finalas [taisyti]
|
|
|
| Vengrija |
38 - 32 |
Prancūzija |
|
|
|
| Čekoslovakija |
34 - 32 |
Italija |
Europos čempionų vardus pirmą (ir vienintelį) kartą iškovojo čekoslovakai:
- Ivan Mrázek
- Miloš Bobocký
- Jiří Drvota
- Josef Ezr
- Gustav Hermann
- Jan Hluchy
- Josef Křepela
- Pavel Nerad
- Ladislav Simácek
- František Stibitz
- Josef Toms
- Ladislav Trpkoš
- Emil Velenský
- Miroslav Vondráček
Antroji vieta atiteko Italijos krepšininkams:
- Cesare Rubini
- Giuseppe Stefanini
- Sergio Stefanini
- Albino Bocciai
- Mario Cattarini
- Marcello de Nardus
- Armando Fagarazzi
- Giancarlo Marinelli
- Valentino Pellarini
- Tullio Pitacco
- Venzo Vannini
Treti pirmenybėse liko vengrai:
- Ferenc Nemeth
- Geza Bajari
- Antal Bankuti
- Geza Kardos
- Laszlo Kiralyhidi
- Tibor Mezőfi
- György Nagy
- Geza Racz
- Ede Vadaszi
- Ferenc Velkei
| Europos krepšinio čempionatai |
|
Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.
|