1946 m. Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – ketvirtasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęs Ženevoje (Šveicarija). Dėl Antrojo pasaulinio karo pirmenybės nevyko nuo 1939 m. Į Ženevą atvažiavo dešimties Europos valstybių rinktinės.

Čempionato žiūrovai išvydo svarbią naujovę – metimą pašokus, kurio pradininku buvo Italijos rinktinės krepšininkas Giuseppe Stefanini.

Galutinė rikiuotė[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Čekoslovakija Čekoslovakija
  2. Italija Italija
  3. Vengrija Vengrija
  4. Prancūzija Prancūzija
  5. Šveicarija Šveicarija
  6. Olandija Olandija
  7. Belgija Belgija
  8. Liuksemburgas Liuksemburgas
  9. Lenkija Lenkija
  10. Anglija Anglija

Rezultatai[taisyti | redaguoti kodą]

Grupės varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į tris grupes. Vienoje grupėje buvo keturios rinktinės, o kitose dviejose – po tris. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Po vieną geriausią iš trijų komandų grupių bei pirmąsias dvi vietas keturių komandų grupėje užėmusios ekipos pateko į čempionato pusfinalius. Antrąsias vietas trijų komandų grupėse užėmusios komandos varžėsi dėl 5-6 vietų, o likusios rinktinės kovojo dėl 7-10 vietų. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.

A grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Italija Italija 6 3 0 152 71 +81
2. Vengrija Vengrija 5 2 1 113 70 +43
3. Lenkija Lenkija 4 1 2 91 102 -11
4. Liuksemburgas Liuksemburgas 3 0 3 53 166 –113

Rungtynių nugalėtojai paryškinti

Lenkija 45 – 28 Liuksemburgas
Italija 39 – 31 Vengrija
Liuksemburgas 10 – 48 Vengrija
Lenkija 25 – 40 Italija
Italija 73 – 15 Liuksemburgas
Lenkija 21 – 34 Vengrija

B grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Prancūzija Prancūzija 4 2 0 112 29 +83
2. Olandija Olandija 3 1 1 66 74 -8
3. Anglija Anglija 2 0 2 38 113 -75
Anglija 27 – 48 Olandija
Anglija 11 – 65 Prancūzija
Prancūzija 47 – 18 Olandija

C grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Čekoslovakija Čekoslovakija 4 2 0 58 50 +8
2. Šveicarija Šveicarija 3 1 1 50 43 +7
3. Belgija Belgija 2 0 2 56 71 -15
Čekoslovakija 20 – 17 Šveicarija
Belgija 23 – 33 Šveicarija
Belgija 33 – 38 Čekoslovakija

Kova dėl 5-10 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Ketvirtąją vietą A grupėje užėmęs Liuksemburgas žaidė su trečiąja B grupėje likusia Anglija, o lenkai, A grupėje buvę treti, turėjo kovoti su paskutinę C grupės vietą užėmusiais Belgijos krepšininkais. Mačų nugalėtojai žaidė dėl 7-8 vietų, o pralaimėjusios ekipos turėjo kovoti dėl 9-10 vietų. Dėl 5-6 vietų žaidė olandai ir šveicarai, savo grupėse užėmę antrąsias vietas.

Anglija 27 – 50 Liuksemburgas
Lenkija 22 – 39 Belgija

Dėl 9-10 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Anglija 22 – 50 Lenkija

Dėl 7-8 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Belgija 42 – 11 Liuksemburgas

Dėl 5-6 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Olandija 25 – 36 Šveicarija

Pusfinaliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pusfinaliuose susigrūmė Čekoslovakijos – Vengrijos ir Italijos – Prancūzijos komandos. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos turėjo tenkintis kova dėl trečiosios vietos.

Čekoslovakija 42 – 28 Vengrija
Italija 37 – 25 Prancūzija

Mažasis finalas[taisyti | redaguoti kodą]

Vengrija 38 – 32 Prancūzija

Finalas[taisyti | redaguoti kodą]

Čekoslovakija 34 – 32 Italija

Nugalėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Europos čempionų vardus pirmą (ir vienintelį) kartą iškovojo čekoslovakai:

  • Ivan Mrázek
  • Miloš Bobocký
  • Jiří Drvota
  • Josef Ezr
  • Gustav Hermann
  • Jan Hluchy
  • Josef Křepela
  • Pavel Nerad
  • Ladislav Simácek
  • František Stibitz
  • Josef Toms
  • Ladislav Trpkoš
  • Emil Velenský
  • Miroslav Vondráček

Antroji vieta atiteko Italijos krepšininkams:

  • Cesare Rubini
  • Giuseppe Stefanini
  • Sergio Stefanini
  • Albino Bocciai
  • Mario Cattarini
  • Marcello de Nardus
  • Armando Fagarazzi
  • Giancarlo Marinelli
  • Valentino Pellarini
  • Tullio Pitacco
  • Venzo Vannini

Treti pirmenybėse liko vengrai:

  • Ferenc Nemeth
  • Geza Bajari
  • Antal Bankuti
  • Geza Kardos
  • Laszlo Kiralyhidi
  • Tibor Mezőfi
  • György Nagy
  • Geza Racz
  • Ede Vadaszi
  • Ferenc Velkei


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.