1935 m. Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1935 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – pirmasis Europos krepšinio čempionatas vykęs Ženevoje (Šveicarija). Europos krepšininkams jis tapo repeticija prieš 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne. Pirmajame Europos vyrų krepšinio čempionate varžėsi dešimties žemyno valstybių rinktinės.

Galutinė rikiuotė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Žaista Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Latvija Latvija 3 3 0 98 49 +49
2. Ispanija Ispanija 3 2 1 64 58 +6
3. Čekoslovakija Čekoslovakija 3 2 1 65 65 0
4. Šveicarija Šveicarija 4 2 2 111 79 +32
5. Prancūzija Prancūzija 4 3 1 165 103 +62
6. Belgija Belgija 3 1 2 76 85 -9
7. Italija Italija 4 2 2 121 101 +20
8. Bulgarija Bulgarija 4 1 3 78 125 -47
9. Vengrija Vengrija 3 1 2 55 85 -30
10. Rumunija Rumunija 3 0 3 49 132 -83

Atrankos rungtynės[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš čempionatą Madride (Ispanija) vyko vienerios atrankos rungtynės, kuriose susitiko Ispanijos ir Portugalijos rinktinės. Pergalę jose 33:12 šventė ispanai, kurie ir pateko į Europos pirmenybes. Įdomu tai, kad rungtynėms teisėjavo Ispanijos rinktinės treneris Mariano Manent.

Rezultatai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis etapas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame etape komandos sužaidė po vienerias rungtynes. Trys iš penkių laimėjusiųjų iškart pateko į pusfinalius, o likusios dvi ekipos kovojo dėl paskutiniojo kelialapio į kitą etapą. Pralaimėjusieji tęsė kovą dėl 5-10 vietų.

Į pusfinalius patekusios komandos paryškintos

Ispanija 25 – 17 Belgija
Latvija 46 – 12 Vengrija
Čekoslovakija 23 – 21 Prancūzija
Italija 42 – 23 Bulgarija
Šveicarija 42 – 9 Rumunija
Šveicarija 27 – 17 Italija

Kova dėl 5-10 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Belgija ir Italija iškart gavo teisę žaisti dėl 5-8 vietų, tuo tarpu kitos keturios komandos sužaidė po vienerias rungtynes, kurių pralaimėtojai turėjo varžytis dėl 9-10 vietų, o pergales iškovojusios rinktinės toliau žaisti dėl 5-8 vietų.

Rungtynių nugalėtojai paryškinti

Bulgarija 22 – 19 Vengrija
Prancūzija 66 – 23 Rumunija

Dėl 9-10 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Vengrija 24 – 17 Rumunija

Prancūzija, Italija, Belgija ir Bulgarija kovojo dėl 5-8 vietų. Jos sužaidė po vienerias rungtynes, kurių nugalėtojai toliau žaidė dėl 5-6 vietų, o pralaimėjusieji dėl 7-8 vietų.

Prancūzija 29 – 27 Italija
Belgija 29 – 11 Bulgarija

Dėl 7-8 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Italija 35 – 22 Bulgarija

Dėl 5-6 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzija 49 – 30 Belgija

Pusfinaliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pusfinaliuose jėgas išmėgino Latvijos – Šveicarijos ir Ispanijos – Čekoslovakijos rinktinės. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos kovojo dėl trečiosios vietos.

Latvija 28 – 19 Šveicarija
Ispanija 21 – 17 Čekoslovakija

Mažasis finalas[taisyti | redaguoti kodą]

Čekoslovakija 25 – 23 Šveicarija

Finalas[taisyti | redaguoti kodą]

Latvija 24 – 18 Ispanija

Nugalėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Europos čempionų vardus iškovojo Latvijos rinktinė:

  • Rūdolfs Jurciņš
  • Eduards Andersons
  • Aleksejs Anufrijevs
  • Mārtiņš Grundmanis
  • Herberts Gulbins
  • Jānis Lidmanis
  • Džems Raudziņš
  • Visvaldis Melderis
  • Hudins

Antroje vietoje liko Ispanijos krepšininkai:

  • Rafael Martin
  • Emilio Alonso
  • Pedro Alonso
  • Juan Carbonell
  • Armando Maunier
  • Fernando Muscat
  • Cayetano Ortega
  • Rafael Ruano

Trečiąją vietą iškovojo Čekoslovakijos rinktinė:

  • Jiří Ctyroky
  • Jan Fertek
  • Josef Franc
  • Josef Klima
  • Josef Moc
  • František Picek
  • Vaclav Voves


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.