1937 m. Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – antrosios žemyno vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos Rygoje (Latvija). Jose dalyvavo aštuonių valstybių nacionalinės rinktinės. Pirmenybių šeimininkai latviai gynė Europos čempionų titulą, kurį buvo iškovoję 1935 m. vykusiame 1935 m. Europos vyrų krepšinio čempionate Ženevoje (Šveicarija).

Lietuvos rinktinė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos rinktinę ruošė Amerikos lietuvis Feliksas Kriaučiūnas, kartu buvęs ir treneriu, ir žaidėju. Treniruojamasi buvo Kūno kultūros rūmuose Kaune, o vėliau – Vilkaviškio apskrityje, gydytojo Antano Jurgelionio sodyboje. Šeimininkas sportininkams leido ne tik gyventi pas save, bet ir juos maitino. Sportinę aprangą nupirko valstybė. Į Europos čempionatą Lietuvos rinktinė važiavo be entuziazmo: dar buvo gyvi prisiminimai apie itin skaudų pralaimėjimą latviams 1935 m., o ir 1937 m. vėl buvo pralaimėtos draugiškos rungtynės tai pačiai komandai rezultatu 29:41. Kiti lietuvių varžovai taip pat buvo stiprūs.

Tapę čempionais, krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Visur jų laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune. Į Kauno Kūno kultūros rūmus rinktinė vyko atviraisiais automobiliais, pro juos sveikinančių kauniečių minias. Į pačius rūmus jie buvo įnešti ant rankų.

Pirmenybių eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Grupės varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į dvi grupes po keturias ekipas. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Pirmąsias dvi grupės vietas iškovojusios ekipos pateko į čempionato pusfinalius, o likusios komandos varžėsi dėl 5-8 vietų. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.

A grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Lietuva Lietuva 6 3 0 63 42 +21
2. Italija Italija 5 2 1 52 42 +10
3. Estija Estija 4 1 2 79 65 +14
4. Egiptas Egiptas (nebaigė pirmenybių) 2 0 3 22 67 –45

Rungtynių nugalėtojai paryškinti

Italija 30 – 20 Estija
Estija 44 – 15 Egiptas
Lietuva 22 – 20 Italija
Lietuva 20 – 15 Estija
Lietuva 21 – 7 Egiptas
Italija 2 – 0 (be kovos) Egiptas

Egipto krepšininkai po pirmųjų dviejų pralaimėtų rungtynių pasitraukė iš čempionato, todėl grupės rungtynėse su Italija bei mačuose dėl 5-8 vietų su Latvija ir Čekoslovakija jiems buvo įskaityti techniniai pralaimėjimai 0:2.

B grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Lenkija Lenkija 5 2 1 84 73 +11
2. Prancūzija Prancūzija 5 2 1 75 69 +6
3. Latvija Latvija 5 2 1 95 63 +32
4. Čekoslovakija Čekoslovakija 3 0 3 49 98 –49
Prancūzija 26 – 19 Čekoslovakija
Prancūzija 29 – 24 Lenkija
Lenkija 28 – 19 Čekoslovakija
Lenkija 32 – 25 Latvija
Latvija 44 – 11 Čekoslovakija
Latvija 26 – 20 Prancūzija

Dideliam latvių nusivylimui, šeimininkų komanda į pusfinalį neiškopė. Nors Prancūzija, Lenkija ir Latvija surinko po 5 taškus, tačiau prancūzams bei lenkams vietas pusfinaliuose garantavo geresnis tarpusavio mačuose įmestų ir praleistų taškų skirtumas (Lenkija +2, Prancūzija ir Latvija po -1) bei didesnis įmestų taškų skaičius (latviai į prancūzų krepšį įmetė 26 taškus, tuo tarpu prancūzai į lenkų – 29).

Kova dėl 5-8 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Trečiąją vietą A grupėje iškovojusi Estija žaidė su ketvirtąja B grupėje likusia Čekoslovakija, o latviai, B grupėje likę treti, turėjo kovoti su paskutinę A grupės vietą užėmusiais Egipto krepšininkais (rungtynės neįvyko, Latvijai įskaityta pergalė be kovos). Mačų nugalėtojai žaidė dėl 5-6 vietų, o pralaimėjusios ekipos turėjo kovoti dėl 7-8 vietų (Čekoslovakijai septintoji vieta atiteko be kovos).

Estija 30 – 20 Čekoslovakija
Latvija 2 – 0 (be kovos) Egiptas

Dėl 7-8 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Čekoslovakija 2 – 0 (be kovos) Egiptas

Dėl 5-6 vietų[taisyti | redaguoti kodą]

Estija 41 – 19 Latvija

Pusfinaliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pusfinaliuose jėgas išmėgino Lietuvos – Lenkijos ir Italijos – Prancūzijos rinktinės. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos kovojo dėl trečiosios vietos.

Italija 36 – 32 Prancūzija
Lietuva 31 – 25 Lenkija

Mažasis finalas[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzija 27 – 24 Lenkija

Finalas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuva 24 – 23 Italija

Galutinė rikiuotė[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuva Lietuva
  2. Italija Italija
  3. Prancūzija Prancūzija
  4. Lenkija Lenkija
  5. Estija Estija
  6. Latvija Latvija
  7. Čekoslovakija Čekoslovakija
  8. Egiptas Egiptas

Nugalėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Europos čempionais tapo šie Lietuvos rinktinės žaidėjai:

Antroji vieta atiteko Italijos krepšininkams:

  • Livio Franceschini
  • Ambrogio Bessi
  • Galeazzo Dondi
  • Emilio Giassetti
  • Giancarlo Marinelli
  • Camillo Marinone
  • Sergio Paganella
  • Mino Pasquini
  • Michele Pelliccia
  • Ezio Varisco

Treti pirmenybėse liko prancūzai:

  • Pierre Boel
  • Robert Cohu
  • Jacques Flouret
  • Henri Hell
  • Edmond Leclere
  • Henri Lesmayoux
  • Fernand Prudhomme
  • Etienne Roland
  • Eugene Ronner
  • Marcel Vérot

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Auksinė žinia Europai: 1937 m. (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-08-1

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.