Žemalė
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Žemalė
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Telšių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Mažeikių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šerkšnėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 607 (2007 m.) | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŽemalėVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žemalė – kaimas Mažeikių rajone, 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1826 m., Žemalės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89061). Pro kaimą teka kairysis Šerkšnės intakas Žemalupis.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 paskirta valstiečiams.
1568 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštijos valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitė Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris kapas grašių, duoti pyliavą.
Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.
1713 m. Žemalei suteikta miestelio privilegija. 1752 m. pastatyta pirmoji Žemalės bažnyčia, nuo 1765 m. iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.
Sovietmečiu Žemalė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. pabaiga – XX a. pradžia | Žemalės valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Šerkšnėnų apylinkė |
| 1995– | Šerkšnėnų seniūnija |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Bronius Kviklys manė, kad gyvenvietė pavadinta pro ją tekančio upelio Žemalupio vardu, nes kaimas kūrėsi iškirtus mišką prie Žemalės upelio į rytus nuo dvaro sodybos. Upelio pavadinimas palaipsniui pasikeitė, siekiant jo vardą atskirti nuo gyvenvietės vardo. Kazimieras Būga manė, kad Žemalė yra kuršiškas vietovardis. Galimas dalykas, kad jis sudarytas iš bendrinio žodžio žemė ir žemaitiškos priesagos -alė, taip pat būdingos Kuršo vietovardžiams.
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||
| 1865 m.*[2] | 1970 m.sur.[3] | 1983 m.[4] | 1987 m.[5] | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 381 | 628 | 480 | 460 | 607 | ||
|
||||||
|
||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Kazys Erkumas (1859–1946), knygnešys;
- Ramutis Balčiūnas (1934–2009), dirigentas.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Жемеляны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 225 psl. (rus.)
- ↑ Žemalė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
- ↑ Žemalė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 486 psl.
- ↑ Žemalė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 651 psl.
[taisyti] Literatūra
- Žemalė – meilė mūsų (sud. Jonas Laurinavičius). – Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas „Gija“, 2004. – 43 p.: iliustr. – ISBN 9955-565-10-1
- Žemalė – D. Poškos gimtasis kraštas (sud. Povilas Šverebas, Rimantas Skeivys). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. – 270 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-64-7
[taisyti] Nuorodos
- Žemalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 374 psl.
.png){kind=small}
