Žalioji giria
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
55°51′ š. pl. 24°30′ r. ilg. / 55.850°š. pl. 24.500°r. ilg.
Žalioji giria − miškas Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, 11 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, abipus kelio į Vabalninką.
Girios plotas 14 172,62 ha (2007 m.), iš jų miškais apaugusi 12 546 ha arba 88 proc.[1] Miškų masyvas ištįsęs apie 19 km iš vakarų į rytus. Žaliosios girios paviršius − lyguma su lėkštais pelkėtais įdubimais. Girioje gausu pelkių: Beropšilio pelkė, Graužiškių pelkė, Juodvadis, Klimbalė, Pukiškio pelkė. Per girią teka:
Nesupelkėjusių plotų dirvožemiai velėniniai jauriniai, daugelyje vietų gliejiški, susiformavę ant limnoglacialinių smėlių. Labiausiai paplitę augaviečių tipai − drėgnokas bei drėgnas žaliašilis ir šlapias šilagiris.
Girioje auga pušys, beržai, juodalksniai, eglės, drebulės.
1863 m. Žaliojoje girioje buvo sukilėlių stovykla. Nuo 1945 m. Žaliojoje girioje veikė Lietuvos partizanų, kovojusių prieš Sovietų okupantus Žalioji rinktinė. Žalioji rinktinė kovojo prieš okupacinį režimą Pasvalio ir Panevėžio apskričių teritorijose, jos partizanai pasiekdavo ir atskirus kaimyninių Radviliškio bei Šiaulių valsčius, ypač Rozalimą. Pažymėta Žaliosios miško holokausto vieta.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Dėl Žaliosios girios gamtotvarkos plano patvirtinimo“. 2007 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. D1-304. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-04-19.
