Šv. Elijo kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:60°17′36″N 140°55′46″W / 60.29333°N 140.92944°W / 60.29333; -140.92944

Kalnas žvelgiant nuo Ledynų įlankos

Šv. Elijo kalnas (angl. Mount Saint Elias, pranc. Mont Saint-Élie) – Šiaurės Amerikos Kordiljerų viršukalnė, esanti Šv. Elijo kalnuose. Stūkso ties JAV (Aliaska) ir Kanados (Jukonas) siena. Aukštis – 5489 m. Tai antras pagal aukštį abiejų šalių kalnas (JAV nusileidžia Makinliui, o Kanadoje – Logano kalnui). Kalnas patenka į Vrangelio-Šv. Elijo bei Kluano nacionalinius parkus (UNESCO objektas).

Tlinkitų kalba kalnas vadinamas Yaas'éit’aa Shaa, tai reiškia „kalnas už Ledynų įlankos“. Pirmasis europietis, išvydęs kalną buvo rusų jūrų keliautojas Vitus Beringas (1714 m. liepos 16 d.). Nėra žinoma, ar Beringas suteikė kalnui kokį vardą. Manoma, kad XVIII a. kartografai kalno pavadinimą parinko pagal Šv. Elijo kyšulį, kurį pranašo Elijo dieną (liepos 20 d.) atrado ir taip pavadino Beringas.

Pirmasis į kalną įkopė italų alpinistas, princas Luigi Amadeo di Savoia (1897 m. liepos 31 d.).