Šaučikių II senosios kapinės

Koordinatės: 56°06′20″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 56.105584°š. pl. 21.580999°r. ilg. / 56.105584; 21.580999
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šaučikių II senosios kapinės

Kapinės iš šiaurės rytų pusės
Šaučikių II senosios kapinės
Šaučikių II senosios kapinės
Koordinatės
56°06′20″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 56.105584°š. pl. 21.580999°r. ilg. / 56.105584; 21.580999
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,04 ha
Naudotas XVIII a.1920 m.
Žvalgytas 2003, 2004 m.

Šaučikių (Nerėpų) kaimo antrosios senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Markapiais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Šaučikių kaime (Imbarės seniūnija), 0,73 km į rytus nuo kelio Salantai-Skuodas, kairiajame Erlos upelio krante, Šaučikynės miško pietiniame pakraštyje.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kapines juosiančio griovio ir pylimo vakarinė dalis iš šiaurės pusės
kapines juosiančio griovio ir pylimo vakarinė dalis iš šiaurės pusės

Įrengtos aukštumoje, lygioje vietoje, miške. Keturkampio plano, 19 x 19 m dydžio, orientuotos pagal pasaulio dalis, apjuostos iki 70 cm gylio ir pločio griovio, kurį kasant žemės piltos išorinėje pusėje. Ties kapinių pietinės kraštinės viduriu paliktas apie 2 m pločio tarpas įėjimui. Laidojimo žymių nesimato, mažosios architektūros paminklų ir anotacinio ženklo nėra. Apaugusios spygliuočių mišku. Pietvakarinėje dalyje iškasta duobė.

Teritorijos plotas – 0,04 ha, perimetras – 76 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVIII a., vadinamos Senkapiais, Markapiais. Jose iki XIX a. laidoti Nerėpų užusienio (už gatvinio kaimo bendro naudojimo žemėje įsikūrusių vienkieminių sodybų) ir Šaučikių kaimo gyventojai. Yra duomenų, kad 1919-1920 m. čia palaidoti nuo šiltinės mirę apylinkės gyventojai, o kapinės tuo metu apkastos grioviu. Jose stovėjo medinis kryžius, kuris sunyko ir nuvirto XX a. 8 dešimtmetyje.

Kapinės kaip kultūros paveldo objektas išaiškintos 2003 m. rudenį Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus senovės žemdirbystės vietų archeologinių žvalgymų ekspedicijos (vadovas Algimantas Merkevičius) metu. 2004 m. kapines žvalgė Julius Kanarskas, kartografavo Renaldas Augustinavičius (Kultūros paveldo centras).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]