„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas
| „Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas | |
|---|---|
 Redakcija (2023) | |
| Vieta | Gedimino pr. 12A, 01103 Vilnius |
| Taikinys (-iai) | „Lietuvos ryto“ redakcija |
| Data | 1995 m. lapkričio 16 d. ~23:40 |
| Išpuolio tipas | Sprogdinimas |
| Žuvusiųjų | 0 |
| Sužeistų | 0 |
| Vykdytojas (-ai) | Neaišku |
„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas – 1995 m. rudenį įvykdytas rezonansinis nusikaltimas. Per jį sprogdintas „Lietuvos ryto“ redakcijos priestatas.
Prielaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1995 m. laikraštis publikavo žurnalistų tyrimus apie Lietuvos organizuotą nusikalstamumą. Tyrimas „Kauno nusikalstamas pasaulis: įtakos sferų dalybos pažymėtos krauju“ (aut. Arvydas Lekavičius) atskleidė nusikaltėlių ryšius su sovietų armija.
Pasak darbuotojos Bronės Vainauskienės, prieš sprogdinimą redakcija sulaukė grasinimo susprogdinti.[1]
Sprogdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sprogdinta prie redakcijos buhalterijos. Redakcijos budintis išvengė smūginės sprogimo bangos.[1]
Tyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po sprogimo redakcijos patalpos buvo užplombuotos. Kitą dieną po sprogdinimo policijai pranešta apie kitą sprogmenį, jo nerasta.
Tyrimą apsunkimo sprogimo išvakarėse, dėl remonto, nusuktos gretimo Vilniaus banko stebėjimo kameros, įprastai apimančios plotą, kuriame padėtas sprogmuo. B. Vainauskienės teigimu, tyrimui paimti jos užrašai, telefonų knygelė.
Išpuolio organizuotojai ir motyvai neišaiškinti. Pasak ilgamečio Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyresniojo komisaro Aleksejaus Pogorelskio, tikėtina, sprogdinimą užsakė nepatenkinti žurnalistiniais tyrimais žmonės, o sprogdinimai tada buvo populiari nusikalstamų grupuočių poveikio priemonė. B. Vainauskienė sprogdinimą lygina su kitais neištirtais to laikotarpio nusikaltimais – Kryžkalnio memorialo sprogdinimu, Bražuolės diversija, Juro Abromavičiaus nužudymu – bei teigia mananti, jog šie įvykiai susiję.
Be keršto už publikuotus tyrimus iškeltas ir susidorojimo su konkurentais motyvas: terorizmu įtarti ir laikraščio tuometiniai konkurentai – dienraštis „Respublika“. Viena iš LR prokuratūros iškeltų versijų sieta su finansais, esą sprogimu norėta sunaikinti buhalterinius dokumentus. Nors sprogmuo padėtas prie buhalterijos, jos dokumentų sprogimas nepalietė.[1]
Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Redakcijai, kaip nukentėjusiai nuo terorizmo akto, iš valstybės lėšų skirta kompensacija baigti statyboms.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Tamsiausiais sprogdintojų pėdsakais“. veidas.lt. 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2017-10-11.