Šizoidinis asmenybės sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šizoidinis asmenybės sutrikimas

Asmenys su šizoidiniu asmenybės sutrikimu linkę pirmenybę teikti buvimui vieniems.
ICD-10F60.1
ICD-9301.2

Šizoidinis asmenybės sutrikimasasmenybės sutrikimas, kurį turintis asmuo pasižymi noro bendrauti su aplinkiniais stoka, paslaptingumu, uždarumu, emociniu šaltumu, atsiribojimu bei apatija. Neretai toks žmogus nesugeba suformuoti glaudžių ryšių su kitais, nors pasižymi turtingu, bet slaptu vidiniu pasauliu. Taip pat būdingas negebėjimas kuo nors mėgautis (anhedonija) ar toleruoti kitų žmonių emocinius lūkesčius, gyvenimo „stebėtojo“, o ne dalyvio jausmas, abejingumas pagyroms, kritikai, galimas ir aseksualumas.[1] Pirmieji simptomai pasireiškia vėlyvoje vaikystėje arba sulaukus pilnametystės.[2]

Šio asmenybės sutrikimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau egzistuoja įrodymų, jog šizoidinis asmenybės sutrikimas susijęs su šizotipiniu asmenybės sutrikimu bei šizofrenija, tad yra kartais laikomas „šizofrenijai giminingu asmenybės sutrikimu“.[3][4] Sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais stebėjimais, jį gana sunku atskirti nuo kitų psichikos problemų.[5]

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra prastai ištirtas: yra per mažai duomenų, nes su problema susiduriantys asmenys retai kreipiasi į specialistą.[2] Tyrimai rodo, kad šizoidinį asmenybės sutrikimą turinčių žmonių dalis nesiekia nė 1 %. Diagnozė dažniau pasitaiko vyrų tarpe. Sutrikimas siejamas su žymiai prastesne gyvenimo kokybe, prastu funkcionavimu visuomeniniame kontekste bei vienu žemiausiu „gyvenimo sėkmės“ rodikliu lyginant su kitais asmenybės sutrikimais.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šizoidiniam asmenybės sutrikimui būdingas:

  • emocinis atsiribojimas (apatija)
  • negebėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo (anhedonija);
  • emocinės raiškos trūkumas (plokščias afektas);
  • menkas susidomėjimas ar visiškas nesidomėjimas seksualine patirtimi (aseksualumas);
  • nepiktybinis abejingumas socialinėms normoms;
  • pernelyg didelis susitelkimas į asmenines fantazijas;
  • artimų draugų nebuvimas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Salman Akhtar (1987). Schizoid Personality Disorder: A Synthesis of Developmental, Dynamic, and Descriptive Features. American Journal of Psychotherapy. 41. pp. 499–518. doi:10.1176/appi.psychotherapy.1987.41.4.499. ISBN 9781461627685. PMID 3324773. Originalas archyvuotas 2017-07-31. Nuoroda tikrinta 2017-02-10.
  2. 2,0 2,1 MedlinePlus (2014). „Schizoid Personality Disorder“. Library of Medicine.
  3. Michelle L. Esterberg (2010). "Cluster A Personality Disorders: Schizotypal, Schizoid and Paranoid Personality Disorders in Childhood and Adolescence". Journal of Psychopathology and Behavioral Assessment. 32 (4): 515–528. doi:10.1007/s10862-010-9183-8. PMC 2992453. PMID 21116455.
  4. Dennis S. Charney, Eric J. Nestler (2005): Neurobiology of Mental Illness. Oxford Press. ISBN 978-0-19-518980-3. Schizophrenia-like Personality Disorders. p. 240.
  5. Lugnegård, Tove; Hallerbäck, Maria Unenge; Gillberg, Christopher (May 2012). "Personality disorders and autism spectrum disorders: what are the connections?". Comprehensive Psychiatry. 53 (4): 333–340. doi:10.1016/j.comppsych.2011.05.014. PMID 21821235.