Šambala
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šambala (skr. शंभाल = IAST: Śambhāla, tibet. བདེ་འབྱུང་ = bde 'byung) – mitinė utopinė karalystė, esanti kažkur Vidurinėje Azijoje.
Pirmasis Šambalos paminėjimas randamas hinduistų tekste – Višnaus Puranoje. Ten (4.24) Šambhala (nuo śambhu – „laimė, ramybė“) vadinamas kaimas, kuriame gimsiąs pasaulio išvaduotojas, paskutinioji Višnaus avatara – Kalkis. Į Šambalą panaši yra senosios Tibeto religijos Bon minima karalystė Olmolungringas, ši sąvoka siejama ir su senovine Tibeto valstybe Žangžungu. Visgi, plačiausiai Šambalos sąvoką išplėtoja slaptas tantrinis Tibeto budizmo mokymas – Kalačakra. Ten Šambala apibūdinama kaip karalystė, valdoma viešpaties Maitrėjos, jos gyventojai gyvena darnoje, yra nušvitę. Šambalos karalystė ateisianti, kai grįšiąs aukso amžius. Kaip ir viskas tantriniuose mokymuose, taip ir Šambala turi vidinę reikšmę. Teigiama, kad žmogus, įgavęs tinkamą karmą, gali pasiekti dvasinę Šambalą.
Šambalos sąvoka glaudžiai persipina su Tyrosios žemės sąvoka, naudojama visame Mahajanos budizme.
Vakariečiai iš Kalačakros tantros nuotrupų pasigavę Šambalos sąvoką, atkakliai siekė rasti šią žemę. Pirmasis Šambalą (Xembala) mini portugalų jezuitų misionierius Estevanas Kasela, lankęsis Butane. Jis Šambalą siejo su Kinija. Ypač Šambalos mitas tapo gajus XIX a. pab.–XX a. pr., kai įvairios į misticizmą linkusios bendruomenės ir asmenys (teosofai, naciai, Rerichai, japonų nacionalistai ir kt.) ėmė ieškoti šios „šventosios žemės“ Tibete. Su tuo buvo susiję ir TSRS komunistų bei Vokietijos nacionalistų okultiniai judėjimai – vieni bandė „išgryninti“ iš budizmo komunistines idėjas, kiti – Tibete rasti senovės arijų pėdsakus, atrasti slaptąją Vril galią. Naciai surengė kelias ekspedicijas į Tibetą (1930, 1934-35, 1938-39 m.), vadovaujamas Ernsto Šeferio. „Atrasti Šambalos“ kaip Vakarų budizmo ordino atstovas į Tibetą keliavo Nikolajus Rerichas su žmona Helena (1924–1928 m.). 1933 m. britų rašytojas Džeimsas Hiltonas romane Lost Horizon, įkvėptas Šambalos mito aprašė mitinę karalystę Šangrilą. Britų mokslininkas Džonas Benetas Šambalą kildino nuo baktrų šventyklos Shams-i-Balkh, o prancūzų budologė Aleksandra David Neel Šambalos pavadinimą kildino nuo Balcho miesto Afganistane arba persų žodžių Sham-i-Bala („pakelta žvakė“).